Naujienos

Šiandien, birželio 29 d., Vilniuje prasidėjo EWTC (East-West Transport Corridor) asociacijos steigiamoji konferencija.

Formuojama asociacija numato:

– aktyvinti transporto, logistikos kompanijų, intermodalinių terminalų operatorių, krovinių siuntėjų ir gavėjų, valdžios struktūrų, mokslo ir tyrimo institucijų bendradarbiavimą;

– skatinti politinį ir ekonominį dialogą ne tik tarp valstybių, priklausančių koridoriui, bet ir tarp EWTC partnerių ir konkrečių pasaulio regionų;

– stiprinti EWTC konkurencingumą, patikimumą, siekti svarbiausių bendrų projekto dalyvių veiklos ir paslaugų standartų bei indikatorių atitikimo, procedūrų ir dokumentacijos supaprastinimo;

– harmoningai plėtoti skirtingų transporto rūšių infrastruktūrą ir technologijas bei jų tarpusavio sąveiką (intermodalumą);

– atstovauti asocijuotiems EWTC partneriams Europos Komisijoje, tarptautinėse transporto organizacijose.
 

Rytų-Vakarų transporto koridorius (East-West Transport Corridor)  jungia Vilniaus (Lietuva) ir Esbjergo (Danija) miestus, sudarydamas dalį pasaulinio prekybos koridoriaus, jungiančio Rusiją, Juodosios jūros regioną ir Tolimuosius Rytus.
 
Formuojant koridorių bendradarbiauja teritorijų planavimo institucijos, universitetai, uostai bei transporto įmonės iš Baltarusijos, Danijos, Lietuvos, Rusijos, Švedijos ir Vokietijos.
 
Pagrindiniai tikslai – stiprinti įvairių transporto mazgų bendradarbiavimą ir siekti, kad šio koridoriaus pagrindu būtų suformuota konkurencinga tarptautinė transporto ir logistikos grandinė.

Siekiant šio tikslo ir siekdama, kad transporto koridorius „Rytai-Vakarai“ plėtotų draugišką aplinkai transportą ir išsiskirtų kaip „žaliasis transporto koridorius“, LR Vyriausybė 2009 m. spalio 28 d. pripažino šį koridorių valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Nors nei Civilinis kodeksas, nei Kelių transporto kodeksas, nei CMR Konvencija tiesiogiai nenurodo, kad vežimo sutartis turi būti sudaryta raštu, atsižvelgiant į vežėjų darbo specifiką bei teismų praktiką, vežėjams visais atvejais rekomenduotina sudaryti rašytines vežimo sutartis.

Kodėl? Visų pirma dėl to, kad net jei būtų galimybė remiantis CMR važtaraščiu ar liudytojų parodymais įrodyti, jog žodinė vežimo sutartis vis dėl to buvo sudaryta, įrodinėjimo procesas būtų pakankamai sudėtingas ir užsitęstų kur kas ilgiau, nei bylinėjimasis teisme, remiantis paprasta rašytine sutartimi. Be to, kai kurios vežėjų praktikoje įprastos vežimo sutarčių sąlygos iš viso negali būti sutartos žodžiu. Pavyzdys – netesybos, t.y. bauda už prastovas, automobilio ar krovinio nepateikimą ir kitus vežimo sutarties sąlygų pažeidimus. Remiantis Civilinio kodekso 6.72 str., susitarimas dėl netesybų visada turi būti rašytinis, todėl jei žodžiu susitarsite, kad už transporto priemonės prastovas pakrovimo vietoje bus mokama po 100 eurų už kiekvieną dieną, užsakovui atsisakius šią sumą apmokėti, teisme negalėsite remtis liudytojų parodymais siekdami įrodyti susitarimo dėl netesybų faktą. Galiausiai, sudarydami sutartis su vežėjais ir užsakovais iš kitų valstybių, galite pakliūti į situaciją, kai užsienio valstybės teisė nepripažįsta ne rašytine forma sudarytų pervežimo sutarčių, o tinkamai sudaryta rašytine sutartimi galėsite remtis praktiškai visų Europos valstybių teismuose.

Šios publikacijos tikslas – padėti neturintiems teisinių žinių ar turintiems jų minimaliai, suprasti pagrindinius pervežimo sutarties elementus bei įžvelgti galimas rizikas.