Analizė

„Iki pagerėjimo, kurio būtų galima tikėtis maždaug antrą 2025 m. ketvirtį, situacija Lietuvos transporto sektoriuje dar bus kurį laiką sunkiau nuspėjama“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis. Vis dėlto, stiprų statistinių rodiklių nuosmukį iš dalies nulėmė ir rekordinės aukštumos pandemijos metu, o sulaukti atsigavimo Lietuvos vežėjams galėtų padėti susitelkimas į Ispanijos, Austrijos ir Danijos rinkas, kur situacija yra kiek geresnė.

Kelių transportas yra vienas svarbiausių logistikos sektorių Europoje, ypač Lietuvoje, kur vežėjai apie 95 proc. savo paslaugų eksportuoja, gabendami krovinius visame žemyne. Tai lemia, kad šio sektoriaus pokyčiai ir iššūkiai turi tiesioginį poveikį ne tik vietos rinkoms, bet ir visai ES tiekimo grandinei.

Lietuvos vežėjų atstovai kreipėsi į redakciją su nuogąstavimu, kad užsienio šalių vežėjai Lietuvoje labai dažnai nesilaiko techninių reikalavimų transporto priemonėms ir, galimai, nevykdo LTSA nurodymų dėl trūkumų šalinimo. Todėl mes nusprendėme paprašyti LTSA komentaro.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) labai didžiuojasi, kad pakeitusi Ūkio subjektų, vykdančių kelių transporto veiklą, keitimosi informacija elektroniniu būdu su Lietuvos transporto saugos administracija tvarkos aprašą, Lietuvos vežėjams, vykdantiems pavojingų krovinių vežimo veiklą, sumažino administracinę naštą net 90 tūkst. eurų. Iš pirmo žvilgsnio viskas skamba labai gražiai, tačiau pažiūrėkime kaip yra iš tikrųjų.

Spalio 9-10 dienomis Vilniuje vyksiantis „Transporto inovacijų forumas 2024“ suburs pasaulio transporto ir logistikos sektoriaus lyderius bei ekspertus diskusijoms apie sektoriaus ateitį ir dabartinius iššūkius. Didžiausias Baltijos regiono forumas, organizuojamas Transporto inovacijų asociacijos (TIA) ir Susisiekimo ministerijos, tapo kasmetiniu svarbiausiu sektoriaus renginiu ir jau šeštąjį kartą kvies aptarti svarbiausias transporto bei logistikos rinkos tendencijas ir technologines inovacijas.

Seimo rinkimai jau po kelių dienų, tad pats laikas įvertinti, kiek dėmesio pagrindinės politinės jėgos skiria transporto sektoriui, generuojančiam valstybei reikšmingą BVP dalį. Vizijos neįkvepia optimizmo, pripažįsta advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, Transporto industrijos grupės vadovė Žydrūnė Stuglytė, rašoma „TGS Baltic“ pranešime spaudai.

Nuo kitų metų įsigaliojantys griežtesni „EURO 7“ taršos ribojimo reikalavimai gali dar labiau apsunkinti transporto ir logistikos sektoriaus veiklą. Visgi keliami tvarumo reikalavimai yra sunkiai įgyvendinami per tokį trumpą laiką. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, reikia nebeužsiimti saviapgaule ir matyti realią situaciją.

Čia ir čia – pagrindinės pasaulinės logistikos sektoriaus tendencijos iš DHL (viskas viename grafike).

Pirmąjį 2024 m. pusmetį Lietuvos krovininio kelių transporto sektorius toliau demonstravo augimą, nors kai kurie segmentai susidūrė su iššūkiais.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija), be kita ko, įtvirtina dvi teisiniams santykiams, kurie patenka į CMR konvencijos reguliavimo sritį, svarbias terminų rūšis – pretenzijų pareiškimo bei ieškinio senaties. Abu nurodyti terminai gali tapti kritiškai svarbiais tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas.