Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija), be kita ko, įtvirtina dvi teisiniams santykiams, kurie patenka į CMR konvencijos reguliavimo sritį, svarbias terminų rūšis – pretenzijų pareiškimo bei ieškinio senaties. Abu nurodyti terminai gali tapti kritiškai svarbiais tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas.
Pradedantysis vilkiko vairuotojas turėtų suprasti, kad darbas yra atsakingas, sudėtingas ir reikalaujantis ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir specifinių žinių bei gebėjimų. Štai keli pagrindiniai aspektai, kuriuos būtina žinoti:
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT, Tarnyba), atlikusi transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros rezultatų apskundimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą, nustatė, kad Lietuvos transporto saugos administracijos patvirtinto aprašo nuostatų dalis, pagal kurią skundai dėl kontrolierių sprendimų įmonėse privalo būti nagrinėjami vadovaujantis šio teisės akto nuostatomis, nedera su aukštesniojo lygmens teisiniu reglamentavimu, pagal kurį tokią tvarką privalo nustatyti ir įgyvendinti techninę apžiūrą atliekančios įmonės. STT vertinimu, šio Aprašo nuostatos gali būti interpretuojamos daugiaprasmiškai, apribojant transporto priemonių valdytojų galimybes apginti savo teisėtus interesus, bei sudaro sąlygas įmonėje priimti neobjektyvius ir šališkus sprendimus.
Kaip manote, kiek įmonių Lietuvoje užsiima tarptautiniu ar vietiniu krovinių pervežimu? Atsakymas jus nustebins: maždaug 7750. Tikimasi, kad 2024 m. Lietuvos krovinių vežimo keliais rinka pasieks 5,1 mlrd. eurų. Tai didele dalimi tapo įmanoma dėl sistemingos ir veiksmingos pramonės plėtros.
Lietuvos transporto sektorius susiduria su rimtais iššūkiais dėl lėtai išduodamų leidimų dirbti užsieniečiams. Šiame sektoriuje, kuriame 2023 metais dirbo daugiau nei 70 tūkstančių žmonių, poreikis kvalifikuotai darbo jėgai nuolat auga. Deja, Migracijos departamento veiklos trūkumai apsunkina įmonių pastangas įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių, taip stabdydami verslo plėtrą ir mažindami konkurencingumą.
Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje veikiančios įmonės skundžiasi apsunkėjusia bankų situacija. Pagrindinė problema kyla su atsiskaitymais tarp trečiųjų šalių, kadangi ties šiais mokėjimais pasitaiko atvejų, kai pinigai yra neužskaitomi, užlaikomi, o vėliau grąžinami, tačiau ne visada į transporto įmonės sąskaitą. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigia, kad dėl šių bankinių smulkmenų įmonėms kyla rimtų bėdų.
Elektromobilumas – tai ne tik individualūs elektromobiliai, bet ir esminė krovininio, viešojo transporto pertvarka. Tačiau komercinių transporto priemonių sektoriaus pokyčiai yra daug mažiau dinamiški, nors ir čia matome rinkos transformacijas.
Lietuvos įmonės turi apie 120 tūkst. dyzelinu varomų tolimojo ir vietinio susisiekimo sunkvežimių, juos visus per penkerius metus pakeisti „žaliaisiais“ automobiliais – praktiškai neįmanoma.
Lietuvos transporto sektoriuje 95 proc. sudaro naftos degalai, dėl kurių naudojimo prastėja oro taršos rodikliai, o šaliai gresia šimtamilijoniniai nuostoliai už ES įsipareigojimų nevykdymą. Ekspertų teigimu, dekarbonizuoti transporto sektorių galima tik išnaudojant visų atsinaujinančių energijos išteklių – elektros, atsinaujinančių degalų, biometano galimybes.
Lietuvos naujų sunkvežimių rinka šių metų pirmąjį pusmetį susitraukė perpus – palyginti su pernykščiais rezultatais mūsų šalis fiksavo didžiausią nuosmukį Europos Sąjungoje (ES).