Vis netylant svarstymams dėl eurokomisaro kandidatūros ir portfelių, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad diskutuojant dėl galimybių kuo geriau atstovauti Lietuvos verslą visoje Europoje, reikėtų prisiminti visai Europai svarbų transporto sektorių.
Transporto įmonės vykdo vyriausybės iškeltus ekologijos reikalavimus, tačiau tai daryti darosi vis sunkiau – valstybė nėra linkusi finansiškai prisidėti prie perėjimo prie alternatyvaus kuro, o pačios įmonės finansiškai tokių išlaidų sau negali leisti. Nors valstybė biudžete ir yra numačiusi beveik 240 mln. Eurų dalį skirtą alternatyvaus kuro skatinimui, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA nuomone, tokie pinigai tai tik lašas jūroje, lyginant su tuo, kiek jų iš tiesų reikia.
Antrą kartą per metus Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) išmatuotas Transporto sektoriaus rinkos dalyvių vertinimų bei lūkesčių indeksas indikuoja apie sektoriaus sąstingį ir nežinomybę 2024 metais.
Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.
Ilgųjų reisų vairuotojų gyvenimą išbandęs logistikos įmonės „Girteka Transport“ vadovas Mindaugas Paulauskas mano, kad didžiausia vežėjų problema – nepakankamas saugių stovėjimo aikštelių kiekis. Logistikos sektoriuje, anot jo, egzistuoja problemos su personalo įsivežimu bei vis dar matomos Europos Sąjungos Mobilumo paketo pasekmės.
Per pastaruosius metus vežėjams ant nugarų nugulę nauji kelių mokesčiai nuo liepos 1-osios pasipildo dar vienu. Vokietija pirmąsyk rengiasi apmokestinti mažuosius sunkvežimius, sveriančius nuo 3,5 t iki 7,5 t.
Neseniai valstybės kontrolės pateikta ataskaita patvirtina, kad ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) išmetimų mažėjimas transporto sektoriuje vyksta per lėtai ir neatitinka nacionalinių bei tarptautinių įsipareigojimų. Tokia padėtis ne tik kelia grėsmę privalomų įsipareigojimų vykdymui, bet ir gali turėti ilgalaikių pasekmių šalies ekonomikai bei tarptautiniam įvaizdžiui – Lietuvai gresia net 400 mln. eurų bauda.
Sunkmetį išgyvenantis transporto sektorius jau kuris laikas siekia atsispirti nuo galimo dugno. Nors šie metai įnešė daugiau pozityvo, vežėjai nežino, ar rinkos pagerėjimas tėra laikinas, ar transporto rinka po truputį atsigauna.
UAB „Hegelmann Logistics“ vadovas Andrius Šumskis pastebi, kad Lietuvoje šiuo metu yra nepakankamai prekybos ir logistikos specialistų, ypatingai trūksta šios srities profesionalų, kurie ne tik baigia studijas, bet ir savarankiškai gilinasi į šios srities specifiką, gyvena šia sritimi.
Savaitgalį Vilniaus „Tech parke“ vyko tarptautinis hakatonas „GreenLogistics Hack“, kuris subūrė specialistus iš įvairių sričių, siekiant spręsti vieną svarbiausių šių dienų problemų – mažinti CO2 emisijas logistikos grandinėse. Transporto inovacijų asociacijos (TIA) kartu su ES finansuojamu „Admiral“ projektu organizuojamame renginyje dalyvavo transporto ir logistikos ekspertai, programuotojai bei inovatoriai iš Ispanijos, Portugalijos, Latvijos, Slovėnijos, Sakartvelo, Suomijos bei Lietuvos. Net dvylika komandų per tris dienas intensyvaus darbo kūrė sprendimus, galinčius optimizuoti logistikos procesus ir mažinti anglies dioksido išmetimus.