Praėjusią savaitę, 2025 m. spalio 19–26 dienomis, Europos transporto sektorius susidūrė su esminiu prieštaravimu. Viena vertus, žemynas šventė simbolinę reikšmę turinčių infrastruktūros projektų, tokių kaip „Via Baltica“, atidarymą, kurie fiziškai sujungia rinkas. Kita vertus, vežėjai pajuto stiprėjantį reguliacinį, geopolitinį ir ekonominį spaudimą, statantį naujus, nematomus barjerus.
Aštuoni pirmaujantys Europos priekabų gamintojai, užimantys daugiau nei 70 % rinkos, pateikė apeliaciją aukščiausios instancijos ES teismui. Jie ginčija naują klimato reglamentą, kuris, jų teigimu, yra pagrįstas ydingu skaitmeniniu modeliu ir kelia grėsmę не tik 70 000 darbo vietų, bet ir pačiai krovinių gabenimo logikai. Ant kortos pastatyta dekarbonizacijos ateitis, logistikos kainos ir Europos pramonės konkurencingumas.
Naktį iš 2025 m. spalio 21-osios į 22-ąją dangus virš Lietuvos sostinės tapo padidintos rizikos zona, privertusia aviacijos institucijas imtis beprecedenčių priemonių. Dešimtys neatpažintų oro balionų, atskridusių iš Baltarusijos pusės, visiškai sustabdė Vilniaus tarptautinio oro uosto darbą. Tai jau antras panašus incidentas per mėnesį, perkeliantis įsisenėjusią kontrabandos problemą į naują lygį – dabar ji kelia tiesioginę grėsmę kritinei infrastruktūrai ir apsunkina logistikos kompanijų veiklą visame regione.
Naujas Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) tyrimas atskleidžia nerimą keliantį paradoksą, slypintį Europos logistikos pagrinduose. Nors net 81 % profesionalių vairuotojų yra patenkinti savo darbu, jie nėra linkę jo rekomenduoti kitiems. Šis atotrūkis tarp asmeninio prisirišimo prie profesijos ir jos viešo įvaizdžio signalizuoja apie gilias sistemines problemas, kurios kelia grėsmę visos tiekimo grandinės stabilumui Europoje.
Svarbiausi Europos logistikos centrai, Antverpenas ir Roterdamas, atsidūrė po beprecedenčiu spaudimu. Koordinuotų ir lokalių streikų serija, pasidėjusi ant jau egzistuojančių sisteminių problemų, sukūrė domino efektą, kurį pajus visa Europos ekonomika – nuo transporto įmonių Lenkijoje ir Lietuvoje iki Vokietijos pramonės milžinų. Tai jau ne šiaip eilinis darbuotojų ginčas, o ryškus tiekimo grandinių, kurios taip ir neatgavo savo lankstumo po pandemijos, pažeidžiamumo rodiklis.
Praėjusią savaitę Europos logistikos sektorius susidūrė su operaciniais sunkumais uostuose ir nauja teisine realybe, o kelių transporto rinkoje pasirodė atsargaus stabilizavimosi ženklų. Streikas Antverpene priminė apie tiekimo grandinių trapumą, o biometrinės kontrolės sistemos paleidimas Lenkijos pasienyje žada tapti nauju iššūkiu vežėjams.
„Scania“ pristato vairuotojo komfortui sukurtą „Sauna-Series“ kabiną. Inovacijų departamentas ilgus metus tyrė vairuotojų savijautą ir tiki, kad kabina su integruota pirtimi yra atsakymas į visus klausimus.
Po 2022 metų tektoninių pokyčių, kai Rusijos ir Baltarusijos tranzitas praktiškai išnyko iš Baltijos šalių uostų, Europos logistikos sluoksniuose iškilo klausimas: kuo užpildyti atsivėrusią spragą? Šiandien, 2025-ųjų pabaigoje, atsakymas akivaizdus – tuštumą užpildė daugiasluoksnis ir labiau diversifikuotas modelis, perbraižęs visą konteinerių srautų žemėlapį regione. Vieną didelį tranzito koridorių pakeitė lanksti sistema, besiremianti Europos krovos centrais (habais), regionine gamyba ir naujais intermodaliniais maršrutais.
Du dešimtmečius Lenkijos tolimųjų reisų vairuotojas buvo neginčijamas Europos greitkelių karalius. Vilkikų su lenkiškais registracijos numeriais kolonos tapo ekonominės ekspansijos ir logistinės galios simboliu šalyje, kuriai tenka apie 20 % visų krovinių pervežimų automobiliais ES. Tačiau šiandien įprastą dyzelinių variklių ūžesį vis dažniau keičia nerimą kelianti tyla: sektorius išgyvena giliausią krizę per pastaruosius 25 metus. Krintančios paklausos, milžiniškų išlaidų ir reguliavimo spaudimo derinys verčia įmones masiškai trauktis į restruktūrizacijos šešėlį arba ieškoti išsigelbėjimo po kitų jurisdikcijų vėliavomis.
Švedijos technologijų įmonė „Einride“ 2025 m. rugsėjo 25 d. įvykdė pirmąjį pasaulyje tarptautinį pervežimą, naudodama visiškai autonominį elektrinį sunkvežimį be kabinos ir vairuotojo. Reisas iš Švedijos į Norvegiją ne tik pademonstravo platformos technologinę brandą, bet ir pirmą kartą integravo ją su skaitmeninėmis muitinės procedūromis, o tai žymi svarbų žingsnį link autonominių krovinių pervežimų komercializavimo Europoje.