Informuojame, kad šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje didėja krovininių automobilių eilės. Jos išaugusios visuose sienos kirtimo punktuose. Iš anksto neužsiregistravus eilėse, laukimo laikas yra ilgesnis nei para. Vežėjai „CargoNews“ praneša, kad dabar sunkvežimiai laukia 4 paras.
Lenkijos transporto unija praneša, kad Belgijos tarnybos žada sustiprinti sunkvežimių kontrolę.
Savaitės pradžioje Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai Šalčininkų kelio poste sulaikė cigarečių kontrabandos krovinį, slėptą tarp oficialiai gabentų miltų pakuočių. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį atlieka Muitinės kriminalinė tarnyba.
Lenkijos transporto kompanijos „Mariusz Pudzianowski Transport“ vairuotojas skausmingiausiu būdu sužinojo apie būtinybę saugotis emigrantų. Į jo sunkvežimio puspriekabę įlipę imigrantai pasislėpė vežamose dėžėse. Atrodytų, nieko naujo?
Klaipėdoje, Jūrų perkėlos terminale, savaitę keltų, keliančių į Vakarų Europą, laukiantys vairuotai antradienį buvo sukrėsti dar vienos žinios. Antradienį, apie 10 val., Klaipėdos policijoje gautas pranešimas, jog Kairių gatvėje, kurioje ir yra nusidriekusios keltų laukiančios vilkikų eilės, prie vieno iš sunkvežimių rastas lavonas. Pirminiais duomenimis, 1973 metais gimęs vyras pasikorė. Klaipėdos policija daugiau detalių apie įvykį neatskleidžia.
Transporto srityje dirbančios advokatų kontoros „Urvest“ teisininkai jau yra viešai paskelbę keletą rekomendacijų vežėjams, kaip derėtų šifruoti Rusijoje 2015 gruodžio 15 d įsigaliojusius teisės aktus, apibrėžiančius krovinių gabenimą iš trečiųjų šalių. T. y. kokias prekes, kokiomis aplinkybėmis galima vežti naudojant dvišalius leidimus. Šįkart „Urvest“ advokatas Dmitrijus Ivanovas analizuoja, kaip krovinius iš trečios šalies įmanoma transportuoti pasinaudojant muitinės sandėliais.
Asociacija „Retromobile“, apleistoje Trakų rajono savivaldybės teritorijos sodyboje surado unikalų lietuvišką autobusą – KAG. Asociacijos nariai džiaugiasi, jog po ilgų klajonių bei paieškų pavyko rasti pakankamai puikiai išsilaikiusį lietuvišką automobilį, gamintą XX amžiaus šeštajame-devintajame dešimtmečiuose.
Iš Rusijos į Vakarų Europą prekes gabenantys vairuotojai eilėje į keltą prastovi net iki savaitės. Vilkikų eilės jūrų perkėloje susidarė Rusijai ir Lenkijai niekaip nesusitariant dėl dvišalių leidimų. Trijų–keturių kilometrų eilė į tarptautinę jūrų perkėlą beveik nejuda. Per dieną į priekį pasistumiama vos per du–tris automobilius. Kai kurie vairuotojai sako čia lūkuriuojantys jau penktą–šeštą dieną.
Specializuotą transporto priemonių stiklų remonto ir keitimo tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Carglass“ pastebi, kad keliuose nutirpus ledui sulaukiama žymiai daugiau skambučių dėl priekinių automobilių stiklų keitimo ir remonto. Statistikos analizė rodo, jog palyginus su žiemos mėnesiais kovą-gegužę dūžio rizika padidėja daugiau nei 30 procentų.
Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais dažnai laikomas ekonomikos „lakmuso popierėliu“: jei nuotaikos rinkose prastos ir Bendrasis vidaus produktas (BVP) traukiasi, kaip murzino sniego krūvelė šalikelėje švystelėjus Saulei, pirmiausia mažėjančių užsakymų pavidalu tai pajunta vežėjai. Pastaraisiais metais transportininkams labai dažnai būna „rūgštu“ ir dėl politikų ambicijų.