Naujienos

Naujovės yra tarsi kelrodis į ateitį. Neprisitaikysi – liksi užnugaryje, nes pritrūks pajėgumo. Taip šiuo metu galima kalbėti apie Lietuvos transporto sektorių ir jame veikiančias Lietuvos įmones, kurioms tenka pakloti tūkstantines baudas dėl 2022 metų pradžioje įsigaliojusių papildomų Mobilumo paketo (MP) nuostatų ir negalėjimo jų įvykdyti. Lyg to būtų negana, nuo kitų metų įsigalios su MP susijusi transporto įmonių rizikos vertinimo kontrolė, galinti nulemti kai kurių transporto sektoriuje veikiančių įmonių likimą. Tad kyla natūralus klausimas – jei MP nuostatų pakeisti negalime, galbūt jas lengviau įvykdyti bus sutvarkius kitas, jau daug kartų eskaluotas problemas?

Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio arba švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

Panašu, kad šių metų pradžioje skambėję nuogąstavimai, esą Rusijos karas Ukrainoje, pasikeitusi teisinė aplinka ir lėtėjanti pasaulio bei Europos ekonomika Lietuvos vežėjams suduos stiprų smūgį, nepasitvirtino. Daugelis transporto ir logistikos įmonių sėkmingai prisitaikė prie kintančių sąlygų, tad šiemet veiklos rodikliai išlieka geri. Vis dėlto, ar vežėjų lankstumo pakaks artėjančiai recesijai atlaikyti ir į ką derėtų atkreipti dėmesį ilgalaikės sėkmės siekiančioms įmonėms?

Šiandien visiems Lietuvos vežėjams yra aktualus pasibaigusios kvotos vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui peržiūrėjimo (padidinimo) klausimas. „Cargonews“ kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir SADM, nuo kurių priklauso sprendimai šioje srityje, su prašymu pasakyti, ko (ne)laukti vežėjams. Žemiau pateikiame šių institucijų komentarus ir vežėjų susitikimo su SADM vadovybe rezultatus.

Nuo ateinančių metų pradžios Migracijos departamentas pradeda teikti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo paslaugą per išorės paslaugų teikėją. Juo viešojo pirkimo būdu pasirinkta kompanija „VFS Global“, didžiausia pasaulyje užsakomųjų paslaugų ir technologijų įmonė, panašias paslaugas teikianti daugelio šalių vyriausybėms bei diplomatinėms atstovybėms. Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje norintys gauti užsieniečiai nuo 2023 m. sausio 2-osios prašymus galės pateikti 34 skirtingose užsienio valstybėse, kuriose veiks tokias paslaugas teikiantys „VFS Global“ biurai.

Leistino greičio viršijimas arba nesaugus greitis – pagrindinė pastarųjų penkerių metų eismo įvykių, dėl kurių keliuose nukentėjo žmonės, priežastis Lietuvoje. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija su IT konsultacijų bendrove „CGI Lithuania” įdiegė naują Greičio valdymo ir įspėjimo programinę įrangą (GVIS).

IRU pranešė, kad gruodžio 6 d. pasirodys atnaujinta TIR-EPD programėlės versija, numatanti naują vartotojų autentifikacijos mechanizmą, siekiant didesnio saugumo, ir naują dizainą. Detaliau – čia.

Vienas vežėjas nebuvo perspėtas, kad gabenamą krovinį reikia registruoti SENT sistemoje, ir gavo baudą Lenkijoje už tai, kad to nepadarė. Kitas atsidūrė panašioje situacijoje – nebuvo informuotas, kad gabens sankcionuotą krovinį, ir irgi patyrė dėl to žalą. Šiame kontekste jiems kilo klausimas – patys kalti, ar nuostolius turi atlyginti užsakovas? „Cargonews“ redakcija nusprendė tai išsiaiškinti kartu su advokatų kontoros VERUM teisininku Mindaugu Šimkūnu.

Nors Billas Gatesas sakė, kad elektrinis vilkikas „Tesla Semi“ yra neįmanomas dalykas, šį kartą Elonas Muskas įrodė esąs geresnis. Tiesa, oficialaus pristatymo metu Elonas atsiprašė „dėl vėlavimo“.

Lapkričio 11 d. „Linavos“ tinklapyje buvo paskelbtas jos prezidiumo nario Romo Vosyliaus interviu, kuriame jis kalba apie tai, kad Asociacijos valdymo organų atstovams būtini nepriekaištingos reputacijos įrodymai.