Pastarosiomis dienomis Europos logistikoje įvyko reikšmingi posūkiai. Nuo naujų sienų barjerų iki kelių mokėjimų atnaujinimo – tai savaitė, kuri perrašė paskutiniojo ketvirčio 2025 m. grafikus. Štai kas svarbu.
Logistikoje saugumas ir greitis dažnai konfliktuoja. Kiekvieno konteinerio patikra Gdansko uoste ar sandėlyje netoli Vilniaus – ilga ir brangi. Patikra „dėl akių“ – tai rizika. Šiose efektyvumo lenktynėse atsirado netikėtas kandidatas į inspektorius: medunešė bitė.
„CargoNews“ pradeda skelbti straipsnių seriją apie atlyginimus Europos šalių logistikos sektoriuje. Darbo rinka Lenkijos logistikoje 2025 metais rodo įdomų paradoksą: visuotinio ir dosnaus atlyginimų kėlimo era, būdinga 2022–2024 metams, artėja prie pabaigos, tačiau aukštos specializacijos profesionalų paklausa „kaitina“ atskirus segmentus iki rekordinių aukštumų.
Lapkričio pabaigoje Europos transporto sektoriaus laukia rimtas išbandymas. Belgija, kertinis logistikos mazgas, ruošiasi 72 valandų geležinkelių transporto sustabdymui. Tai ne šiaip vietinis sutrikimas – ši akcija paleidžia grandininę reakciją, kuri palies uostus, tarptautinius krovinių koridorius ir, kartu su planiniais remonto darbais kaimyninėse šalyse, sukels „idealios audros“ efektą.
Šią savaitę Europos transporto sektorius patyrė dvigubą smūgį: staigus geopolitinės įtampos paaštrėjimas prie rytinės ES sienos ir užsitęsę operaciniai sutrikimai pagrindiniuose Šiaurės jūros uostuose. Lietuvai uždarius pasienio punktus su Baltarusija, iš karto kilo kolapsas viename iš pagrindinių „Naujojo Šilko kelio“ maršrutų, o Antverpenas ir Roterdamas vis dar kovoja su spalio mėnesio streikų pasekmėmis.
Vilniaus sprendimas dėl Šalčininkų ir Medininkų punktų – tai ne kolapsas, o priverstinis perskirstymas. Tūkstančiai tonų krovinių iš Kinijos į ES, įstrigusių dviejų tūkstančių vilkikų eilėje, skubiai ieško naujų kelių. Analizuojame, kur tiksliai pasuks šis srautas ir kokia yra kiekvienos alternatyvos kaina.
Paskutiniai du krovininiai PKP uždaryti mažiausiai mėnesiui. „CargoNews“ analizė: ką reiškia visiškas srautų nukreipimas į Latviją ir kodėl tai nėra trumpalaikė problema.
Lietuva atsidūrė naujos krizės epicentre prie rytinės Europos Sąjungos sienos. Po virtinės incidentų su „helio balionais“, atskridusiais iš Baltarusijos pusės, valdžia neribotam laikui uždarė du paskutinius veikiančius pasienio kontrolės punktus – Medininkus (Kamenny Log) ir Šalčininkus (Benyakoni). Sienos uždarymas galios iki Nacionalinio saugumo komisijos sprendimo. Tuo pačiu per savaitę kelis kartus buvo sustabdytas Vilniaus (ir epizodiškai Kauno) oro uostų darbas, paveikęs tiek keleivinį, tiek krovininį srautą. Sekmadienį tokie apribojimai įvesti jau ketvirtą kartą per savaitę.
Praėjusią savaitę, 2025 m. spalio 19–26 dienomis, Europos transporto sektorius susidūrė su esminiu prieštaravimu. Viena vertus, žemynas šventė simbolinę reikšmę turinčių infrastruktūros projektų, tokių kaip „Via Baltica“, atidarymą, kurie fiziškai sujungia rinkas. Kita vertus, vežėjai pajuto stiprėjantį reguliacinį, geopolitinį ir ekonominį spaudimą, statantį naujus, nematomus barjerus.
Aštuoni pirmaujantys Europos priekabų gamintojai, užimantys daugiau nei 70 % rinkos, pateikė apeliaciją aukščiausios instancijos ES teismui. Jie ginčija naują klimato reglamentą, kuris, jų teigimu, yra pagrįstas ydingu skaitmeniniu modeliu ir kelia grėsmę не tik 70 000 darbo vietų, bet ir pačiai krovinių gabenimo logikai. Ant kortos pastatyta dekarbonizacijos ateitis, logistikos kainos ir Europos pramonės konkurencingumas.