Analizė

Jei manėte, kad didžiausiose pasaulio logistikos įmonėse viskas veikia kaip šveicariškas laikrodis, naujienos iš JAV privers jus pakeisti nuomonę. Prieš kelias dienas Niujorko valstijos generalinė prokurorė Letitia James (ta pati, kuri nebijo teistis su prezidentais ir milijonieriais) pateikė rimtą teisinį ieškinį prieš UPS. Informacijai: UPS (United Parcel Service) yra pasaulinio pristatymo “motina”. Milžiniška korporacija, kurios metinė apyvarta viršija 90 milijardų dolerių, o automobilių parką sudaro 125 000 transporto priemonių. Atrodytų, solidi kontora, tačiau kaltinimai skamba taip, lyg kalba eitų apie “pilkąjį” vežėją iš laukinių devyniasdešimtųjų.

Situacija pasienio punktuose tarp Ispanijos ir Prancūzijos pasiekė ribą, kai mandagūs prašymai “įvesti tvarką” baigėsi. Ispanijos asociacija PYMETRANS (atstovaujanti mažajam ir vidutiniam transporto verslui) oficialiai pareikalavo iš vyriausybės kompensacijų už tai, kad jų vilkikai paromis pūva spūstyse dėl Prancūzijos protestų.

Kolegos, svarbios žinios iš Vilniaus. Jei sekėte epopėją su „Gynybos fondu“ ir „Žaliuoju kursu“, žinote, kad Lietuvos valdžia planavo tikrą sukrėtimą degalinėse nuo 2026 metų.

Popieriuje viskas atrodo taip, lyg Vokietijos logistika septynmyliais žingsniais bėgtų į “šviesų žaliąjį rytojų”. Tačiau padėjus į šalį pranešimus spaudai ir į rankas paėmus skaičiuotuvą, atsiveria kiek kitoks vaizdas. Taip, sektorius yra pasirengęs nulinei emisijai. Tačiau “elektrikų” pirkimai šiuo metu atsimuša į griežtą matematiką: TCO (bendruosius nuosavybės kaštus), aiškios įkrovimo infrastruktūros nebuvimą ir laukimą, kol pavyks prisijungti prie tinklo.

2025 m. gruodžio 16 d. Strasbūre, Europos Parlamente, IRU kartu su CLECAT ir ESC rengia debatus su Europos Parlamento nariais ir rinkos dalyviais. Formali renginio tema – apsikeitimas nuomonėmis apie transporto parkų dekarbonizaciją. Tačiau iš esmės tai yra sektoriaus bandymas paskutinę akimirką paveikti Europos Komisijos Automotive Action Plan, kurį Briuselis žada pristatyti „rytoj“.

Statistika, kurią neseniai paskelbė Europos darbo institucija (ELA), atrodo griežta. Jei anksčiau kelių patikrinimai priminė loteriją, kurioje vežėjas galėjo tikėtis „laimingo bilieto“ vien todėl, kad inspektorius pavargęs ar žiūri į kitą pusę, šiandien žaidimo taisyklės pasikeitė. Ir pasikeitė jos technologiškai.

Praėjusi savaitė paliko keistą poskonį. Kol Europos kontrolės institucijos demonstruoja koordinacijos ir aukštųjų technologijų stebuklus, nuotoliniu būdu gaudydamos pažeidėjus, Lietuvos vežėjai, užuot susivieniję krizės akivaizdoje, surengė viešą skilimą.

Atrodytų, prieš Kalėdas visi turėtų galvoti apie metų uždarymą ir premijas, tačiau Lenkijos konteinerių vežėjai nusprendė kitaip. Verslininkų grupė paskelbė apie „tylų streiką“ (cichy strajk) nuo 2025-12-20 iki 2026-01-06.

Europos Komisija nusprendė atidėti EUDR reglamento įsigaliojimą vieneriems metams, tačiau, kaip pabrėžia portalas rp.pl straipsnyje „Wylesianie da w kość logistykom“, tai nepanaikina rizikų ir kaštų, su kuriais susidurs logistikos sektorius.

Pirmąją gruodžio savaitę įvyko tai, kas keičia investicijų į autoparką logiką mažiausiai penkeriems metams. ES Taryba patvirtino dvi svarbias direktyvas – dėl elektrinių vilkikų masės ir matmenų bei dėl techninių patikrų skaitmeninimo. Skamba biurokratiškai? Iš tikrųjų tai reiškia: elektrinis sunkvežimis nebėra rizika, o tampa strategija. Tuo pačiu Graikija išvedė ūkininkus į pagrindinius kelius, Lenkija netikėtai sušvelnino Kalėdų apribojimus, o Jungtinė Karalystė nusprendė statyti terminalus sunkvežimiams be vairuotojų. Pažiūrėkime, ką tai reiškia.