Analizė

Įmonių mokumą vertinančiai UAB „Creditreform Lietuva“ atlikus transporto verslo rizikingumo tyrimą, paaiškėjo, kad 2011-ieji absoliučiai daugumai transporto įmonių buvo sėkmingi. Daugelis rodiklių viršijo prieškrizinį lygį. Vis dėlto analitikai nelinkę pernelyg džiūgauti – kitais metais transporto įmonės susidurs su problemomis – ne tik dėl lėtėjančių Europos šalių ekonomikų, bet ir dėl pablogėjusio paklausos–pasiūlos santykio.  Vis dėlto neabejojama, kad po krizės užaugintas „lašinių“ sluoksnis leis geriau atlaikyti galimus netikėtumus.

Naujas regionas – naujos transporto organizatorių lenktynės, kuriant efektyvias intermodalines logistikos grandines. Atrodo, atokus Azijos kraštas, tačiau dėl ateities verslų jau dabar priverčia paplušėti ne tik transporto specialistus, bet ir aukščiausio rango valstybių vadovus.

Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) turėtų tapti neblogu ženklu Lietuvos vežėjams. Visiems: nuo gabenančių automobilius autovežiais (jiems turėtų atsirasti nemažai tiesioginio darbo), iki standartines puspriekabes ir vilkikus eksploatuojančių įmonių, kurioms ateityje bus lengviau atnaujinti savo parkus, parduodant senesnę techniką.

Visai Europai trimituojant apie tai, kad per pasaulį ritasi antroji krizės banga, visi – ir gamintojai, ir vežėjai, linkę atsakingiau žiūrėti į plėtrą. Be to, logistikos procesus planuoja gerokai iš anksto, tad kol kas transporto srities specialistai nejaučia jokio prieššventinio sujudimo. Ir gabenimų srautai, ir įkainiai, regis, tvarkingai išsirikiavę horizontalioje kreivėje ir jau kurį laiką nerodo jokių šoktelėjimo ženklų. Neprognozuojama, kad kažkas pernelyg pasikeis ir po didžiųjų metų švenčių.

Ši tema , artėjant šaltajam metų sezonui, kasmet sukelia vis naujų diskusijų. Kaip sena įgrisusi daina, dažnai jos skamba iš radijo eterio ir televizorių ekranų, publikuojamos laikraščiuose, tačiau retai atsižvelgiama į svarbiausią veiksnį – Europos žemyno valstybėse meteorologinės sąlygos labai skirtingos. Skaitytojams pateikiame išsamios informacijos apie sunkvežimių vairavimo ypatumus ir skirtingus reikalavimus žiemos sąlygomis įvairiose Europos valstybėse, žieminių padangų ypatumus, sniego grandines ir kitas pagalbines individualias priemones, padedančias išvengti rizikingų situacijų keliuose.

Padangų gamintojai ir vežėjai pastebi, kad šiemet, jei lygintume su praėjusiais metais, vilkikų žieminių padangų kainos kilo apie 20 proc. Taigi kol kas transporto bendrovių vadovai neskuba „apauti“ savo sunkvežimių – vieni dėl to, kad nevažinėja į Skandinaviją, kiti – dėl to, kad, kaip jau įprasta, vilkikų padangos dažniausiai yra universalios – pritaikytos naudoti ir žiemą, ir vasarą. Apie tai, kokia situacija šiuo metu žieminių vilkikų padangų rinkoje kalbamės su gamintojų atstovais Lietuvoje ir įmonių vadovais.

Vadinamasis piko sezonas šiais metais slepiasi kažkur už horizonto. Krovinių yra, veiklos netrūktsta, darbas vyksta, bet vis dėlto šis ruduo pakankamai ramus. Įsivyrauja vadinamoji pirkėjo rinka. Transporto priemonių netrūksta, kiekvienas krovinys tampa brangus, dingsta skubėjimas, aišku, dingsta ir papildomas transportininkų uždarbis.

Praėjusią savaitę aptarėme, kokie pavojai tyko patirties tolimųjų reisų gabenimuose neturinčio žmogaus. Antrojoje teksto dalyje kalbėsime apie tai, kad transporto bendrovių savininkai linkę atsakingai žiūrėti į naujo vairuotojo parengimą, pateiksime vairuotojų požiūrį į tai, kad juos moko kolegos, o ne specialių mokymo centrų darbuotojai bei apžvelgsime situaciją darbo rinkoje.

Tarptautinių gabenimų rinkoje esant vairuotojų trūkumui, transporto įmonės vis dažniau griebiasi šiaudo – ryžtasi įdarbinti žmogų, visai neturintį patirties tolimuosiuose reisuose. Netgi Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovai patikina, kad prieš keletą metų vairuotojams kelti kur kas griežtesni reikalavimai, o dabar tie patys reikalavimai vis dažniau įvardijami ne kaip būtinybė, bet kaip privalumas. Savo mintimis apie tai, ką reikėtų žinoti vairuotojui, neturinčiam patirties, bet apsisprendusiam save išbandyti kaip šios nelengvos profesijos atstovą, dalijasi ilgametę patirtį šiame darbe turintys vairuotojai bei darbdaviai.

Keturių viešųjų logistikos centrų (VLC) statyba Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tapo vos ne viena iš labiausiai ambicingų idėjų visoje Lietuvos investavimo istorijoje. Ir tikriausiai tik atominės elektrinės statybų projektus galima būtų palyginti su VLC statybomis. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia užduotis – padėti Europos Sąjungai (ES) pasiekti užsibrėžtą tikslą: iki 2040 m.  pradėti gabenti geležinkeliu arba vandens transportu ne mažiau kaip 50 % visų krovinių ES, vežamų daugiau kaip 300 km atstumu. Pavasarį mes informavome apie VLC statybų proceso eigą, o neseniai pasakojome apie logistikos centro statybas Vilniuje. Siekdami pateikti visapusišką vaizdą, pabandykime apžvelgti visus Lietuvoje ketinamus statyti VLC.