Kiekvienas vilkikų gamintojas stengiasi sukurti tokią prekę, kad ši atitiktų pirkėjų lūkesčius. Juk būtent jie dažniausiai yra svarbiausias kriterijus vilkikų vertinimo procese. Nors organizuojama daugybė ekspertų apklausų, įvairiuose rinkimuose vertinamos geriausios transporto priemonės, tačiau iš esmės tai nieko nekeičia – paskutinį žodį vis tiek taria naudotojas.
Dažnos ir ilgalaikės transporto priemonių spūstys ne tik nervina vairuotojus, bet ir gali sukelti ligų.
Jau ne vieną mėnesį viešai kalbama apie darbo jėgos trūkumą transporto sektoriuje. Daugiausia darbo pasiūlymų pastaruoju metu sulaukia tarptautiniuose reisuose dirbantys vairuotojai. Nors gabenimų įkainiai jau bemaž tris mėnesius kaip sumažėję apie 30 proc., kroviniai vis tiek intensyviai juda, todėl darbdaviai savo įmonėse norėtų turėti keliais, o kai kurie net keliasdešimčia vairuotojų daugiau.
Lietuvos vežėjai ir ekspeditoriai gerokai sunerimę: jau keletą mėnesių iš eilės gabenimų įkainiai sparčiai krenta, ypač maršrutuose Europa-Rusija, Europa-Baltarusija. Transporto pasiūla gerokai viršija paklausą – mat vežėjai, pajutę atsigavimą rinkoje, jau pernai pirko naujų vilkikų. Atsiradus kainų neatitikimams tarp kliento, ekspeditoriaus ir vežėjo – visi sukasi, kaip kaip išmano. Kitaip tariant, kovoja dėl kiekvieno krovinio, o blogiausia – netgi veža už mažesnę kainą nei reiso savikaina.
Lietuvos vairuotojai ir vežėjai pastaruoju metu sunerimę – Lietuvos policija pradėjo kur kas griežčiau tikrinti darbo ir poilsio režimo pažeidimus. Anot vairuotojų, policija rado naują „žaislą“ – kompiuterį mašinoje, kuris nurodo, kada ir su kokia transporto priemone buvo kirsta Lietuvos siena, taigi vairuotojai nebetenka galimybės apgaudinėti – pateikti suklastotų atostogų lapų.
Po to, kai šių metų kovo 28 d. Europos Komisija paskelbė „Baltąją knygą“ – konkurencingos transporto sistemos kūrimo strategiją – ne tik tarp vežėjų, bet ir valstybinėse institucijoje kilo nepasitenkinimo banga. Susirūpinta, kaip reikės įgyvendinti reikalavimus, susijusius su CO2 išmetimu transporto sektoriuje. Iš valstybinių institucijų vadovų lūpų tuomet pasigirgo nuomonių, kad tokie siekiai saugoti aplinką perkeltų finansinę naštą ant verslo ir gyventojų pečių. Be to, sunerimta, kad reikalavimas iki 2030 m. perkelti 30 proc. daugiau kaip 300 km atstumu keliais gabenamų krovinių ant geležinkelio platformų ir vandens transporto, gali sutrukdyti Lietuvos vežėjams sėkmingai dirbti Europos rinkose.
Nuo liepos 11 d. Lietuvos vežėjų laukia dar viena naujovė – pagal Europos Sąjungos direktyvą 76/756/EEB bus privalomas naujų pirmą kartą registruojamų transporto priemonių kontūrų žymėjimas šviesą atspindinčiomis juostomis. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje tokia praktika jau taikoma. Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ tokios iniciatyvos nepalaiko, motyvuodama tuo, kad vežėjams tai per brangu, o, be to, abejojama juostų teikiama nauda. Patys vežėjai kol kas neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu, tačiau nemažai vilčių deda į sunkiasvorės technikos gamintojų atstovus – pageidaujama, kad puspriekabę būtų galima nusipirkti jau pažymėtą ES nuostatas atitinkančiomis juostomis.
Įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“ atliko 1250 logistikos įmonių rizikingumo tyrimą. 2011 m. šios šakos perspektyva išlieka teigiama, ypač stambioms ir vidutinėms įmonėms.
Ne pirmus metus Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ kelia klausimą dėl ekspeditorių veiklos reglamentavimo, nes, anot asociacijos atstovų ir kai kurių vežėjų, dėl to, kad ekspeditorių veikla nereglamentuota, sudaromos itin palankios sąlygos apgaudinėti sąžiningai dirbančius transporto įmonių savininkus – išvengti kontrolės ir atsakomybės už neatliktus ar pastai atliktus darbus. Atsižvelgdama į esamą situaciją, „Linava“ siūlo ekspeditoriams privalomai draustis savo profesinę civilinę atsakomybę mažiausiai 500 000 Lt suma vienam draudiminiam įvykiui. Ekspeditoriai į tokius siūlymus žiūri gana skeptiškai, nes mano, kad tai situacijos nepakeis.
Balandžio pabaigoje šalį apskriejo žinia – Lietuva šių metų pirmąjį ketvirtį pagal sukvežimių pardavimus Europoje iškopė į itin aukštas pozicijas – pardavusi 516 sunkvežimių, užėmė antrąją vietą. Ją aplenkė tik kaimynai latviai. Jei lygintume šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai nustebtume – parduoda 4,3 karto daugiau sunkiasvorių transporto priemonių. Atsigavimą rinkoje pastebi ne tik technikos gamintojų, bet ir bankų atstovai. Nepaisant to, transporto įmonių rizikos vertintojai įspėja, kad bendrovių mokumo problema vis dar aktuali.