Prabėgę metai buvo pakankamai sėkmingi po krizės atsigaunančiam verslui. Ne išimtis ir vežėjai. Vilkikai riedėjo įvairiausiais maršrutais, jautėsi krovinių pagausėjimas. Natūralu, kad vietoje nestovintys vilkikai dėvėjosi ir dauguma vežėjų ir Lietuvoje ir visoje Europoje naudojosi proga atnaujinti savo vilkikų parką. Apžvelkime kaip sekėsi didžiojo septyneto vilkikų gamintojams Europos rinkoje praėjusiais metais, jei lygintume juos su 2010 m.
Pastaruoju metu rinkoje atsiranda nemažai kompiuterinių programų, skirtų sandėliams ir jų kompleksams, tad suinteresuotiems asmenims darosi vis sunkiau išsirinkti jiems tinkamą produktą. Tokios sistemos paspartina darbą, sumažina išlaidas ir leidžia lengviau planuoti ir koordinuoti veiklą. Pabandysime apžvelgti WMS (warehouse management system) sistemų niuansus.
Nors sausis jau pasibaigė, tačiau jo atgarsiai vis dar jaučiami vežėjų tarpe. Didelis sąmyšis kilo kuomet sutriko Rusijos vizų išdavimo tvarka tolimųjų reisų vairuotojams ir traukinių darbuotojams. Tačiau panašu, kad šį kartą ir valdžios struktūros ir “Linava” ir Rusijos struktūrų atsakingi darbuotojai greitai rado bendrą kalbą ir problema turėtų būti išspręsta.
Prieš keletą savaičių vežėjai dar kartą galėjo įsitikinti, koks nenuspėjamas yra jų verslas. Kroviniai pakrauti, automobiliai rieda įprastais maršrutais ir, atrodo, jog tokioje situacijoje viskas turi būti paprasta kaip visada. Tačiau Švedijoje užlaikytas keltas „Liverpool Seaways“ sujaukė visų plaukusių šiuo laivu planus.
Su UAB „Praslas“, užsiimančios pjautinės medienos importu ir eksportu, generaliniu direktoriumi Rolandu Zakarevičiumi susitinkame jų ofise – Žvėryne. Logistika – svarbus įmonės veiklos veiksnys. Kalbamės apie logistikos procesus, gabenant medieną, veiklos planus ir situaciją Europos bei Azijos rinkose.
Kaip gimė idėja įkurti tokio pobūdžio veikla užsiimančią įmonę?
„Praslas“ – lietuviško kapitalo įmonė, įkurta 2000 metais.
Kokia Jūsų darbo specifika?
Mūsų klientai – visame pasaulyje, išskyrus Japoniją ir Australiją. Dirbame tiesiogiai su įmonėmis, be tarpininkų. Mes esame žaliavų tiekėjai. Tiekiame ruošinius statybų pramonei, baldų pramonei ir t.t.
Patys valdome žaliavas. Mūsų klientas – galutinis vartotojas įvairiose pasaulio šalyse, taigi netgi 2008 m. JAV krizė, o vėliau – Europos krizė – mūsų, galima sakyti, nepaveikė, nes mes diversifikavome rizikas – daugiau dirbome Azijoje nei Europoje. Ten nebuvo krizės. 2009 m. Kinijoje ir Pietryčių Azijoje buvo ekonomikos kilimas. Dabar jau esame grįžę ir truputį daugiau dirbame Europoje. Čia realizuojame apie 60 proc. savo gaminių.
Ar turite atstovybių kitose šalyse?
Kinijoje veikia mūsų atstovybė. Ten dirba kinai, su jais dirbti labai gerai. Jie moka kalbą, jų mąstymas kitoks nei mūsų. Azijoje nesistengiame primesti žaidimo taisyklių, siekiame adaptuotis. Reikia suprasti jų kultūrą, mąstymą ir tada lengva dirbti.
Kokį vaidmenį jūsų veikloje vaidina vežėjai?
Vežėjas – svarbus vaidmuo mūsų veikloje. Mūsų tikslas – atvežti klientui laiku ir to, ko reikia. Svarbu, kad krovinys atvyktų nesugadintas.
Kokiomis transporto rūšimis transportuojate savo gaminius?
Vežame ne tik kelių transportu – naudojame visas transporto priemones, išskyrus lėktuvus. Geležinkeliu gabename iš Rusijos. Sibire taip pat turime savo atstovybių.
Kelių transportu importuojame žaliavas iš Ukrainos, Rusijos iki Uralo, Baltarusijos. Konteineriais gabename iš Afrikos, Brazilijos, Indonezijos, Tanzanijos.
Eksportui naudojame krovininius automobilius maršrutais Vakarų Europa-Skandinavija. Į Prancūziją ir Šiaurės Afriką taip pat gabename laivais.
Ar transportininkai gali patenkinti jūsų poreikius?
Jaučiame automobilių transporto stygių. Į Daniją labai dideli krovinių srautai, bet transportininkai ten važiuoja nenoriai, nes iš ten nėra krovinių.
Praėję metai buvo pakankamai sėkmingi vežėjams. Jei lygintume su 2010 m., šiek tiek atsigavo pervežimo sektorius, buvo įsigyta daugiau naujų transporto priemonių. Tačiau kai kurios problemos lieka amžinos ir dėl valdžios nenoro jas matyti arba nenoro jas spręsti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-07 d. nutarimu Nr. 1434 patvirtintos naujos redakcijos Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės (toliau – taisyklės). Nauja taisyklių redakcija iš esmės siejama su tuo, kad nuo 2011 m. gruodžio 4 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, 1072/2009 ir 1073/2009 (toliau – reglamentai), ne tik numatantys, kad vežėjai turės atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje, 2) būti nepriekaištingos reputacijos, 3) būti tinkamos finansinės būklės, 4) turėti reikiamą profesinę kompetenciją, bet ir nustatantys kai kurias naujas taisykles ir apribojimus.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos. Profesinis mokymas vyks pagal mokymo kuponus, kuriuos išduos Lietuvos darbo birža. Bus sudaroma trišalė profesinio mokymo sutartis tarp darbo biržos, darbdavio ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą darbuotojo. Darbdavys įsipareigos įdarbinti žmogų į numatytą darbo vietą ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, o bedarbis ar įspėtas apie atleidimą darbuotojas – dirbti numatytoje darbo vietoje ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį. Ši tvarka daugeliui vežėjų vis dar yra neaiški, o kai kurie jau dabar abejoja jos būsima nauda – neva vėl bus mokomi asmenys, kurie nesugebės dirbti praktinio darbo transporto įmonėse.
Su tarptautinės sertifikavimo bendrovės „Lloyd‘s Register Quality Assurance“ (LRQA) UAB „LRQA Lietuva“ atstovu – Tomu Garuoliu – kalbamės apie įmonių sertifikavimo naudą, poreikį transporto sektoriaus įmonėse, transportininkams reikalingus ISO standartus.
Lietuvos ekspeditoriai, daugybę metų tyliai kentę susidariusią nepalankią situaciją draudimo rinkoje dėl jų civilinės atsakomybės draudimo, šiandien drąsiai kalba apie tai, kad toliau taip tęstis nebegali. Ketinama imtis jungtinių veiksmų – kreiptis į draudimo bendroves ir kovoti dėl mažesnių kainų ir platesnės draudimo apsaugos. Tam pritaria ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacija „Lineka“.