Analizė

 1-osios daliestęsinysLaiko – ne tiek ir daug

Pastaruoju metu itin daug svarstoma, kaip Lietuva pasirengusi įgyvendinti Europos Parlamento bei Tarybos 2003/59EB direktyvą „Dėl vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo“. Teigiama, kad kol kas šioje srityje nuveikta nedovanotinai mažai.
 
 

Reikalavimai

 1-osios dalies tęsinys
 
Kaip elgtis?

Pirmieji draudikų bei jų klientų konfliktai, ko gero, kilo vos tik atsiradus pirmosioms draudimo paslaugoms. Mokėdami įmokas, vežėjai tikisi draudimo įmonių supratimo bei pagalbos. Draudikai savo ruožtu stengiasi gauti daugiau pelno bei patirti mažiau nuostolių. Krizės sąlygomis šie santykiai tampa dar labiau įtempti.

Konfliktai

2009 metais konteinerinės kompanijos skaičiavo didžiulius nuostolius. Tačiau pirmieji šių metų mėnesiai parodė, jog vartojimas po truputį atsigauna ir konteinerių pervežimai didėja. Rinkos analitikai teigia, jog būtent konteinerizuoti kroviniai signalizuoja apie besikeičiančią ekonominę situaciją.
 
 

Po truputį kyla

Klaipėdoje transporto priemonių savininkus ir vairuotojus piktina tai, kad išvažiavę iš Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir įvažiavę į Jakų žiedą, turi mokėti kelių naudotojo mokestį, netgi jei šiuo keliu važiuoja itin trumpą atstumą. Jakų žiedas yra magistralinio kelio dalis, todėl vairuotojai,  neturintys vinjetės, yra baudžiami. Įmonių savininkai sako, kad ši tvarka nelogiška ir neketina taikstytis su tokiais valdžios institucijų sprendimais.

Pirmojoje dalyje aparėme pastarojo meto projektus, organizuotus krovinių gabenimui geležinkeliu palengvinti. Šįkart kalbiname vežėjus bei ekspedicines įmones, siūlančias krovinių gabenimo geležinkeliu paslaugas.
 

Populiarus maršrutas – į Rytus

Geležinkelių plėtra – vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos politikos prioritetų. Traukinys – palyginti greita ir pigi transporto priemonė, galinti gabenti didelius krovinius ilgais atstumais, mažai priklausanti nuo oro sąlygų. Mūsų šaliai ypač aktuali geležinkelio jungtis su Rusija, NVS šalimis bei Artimaisiais Rytais.

Naujausios technologijos

Lietuvos pramonei pradedant iš lėto atsigauti, gamintojai kaltina vežėjus atsisakant vežti jų gaminius į Europą. Vežėjai teigia, kad tokiais įkainiais, kokius dar neseniai taikė, gabenti krovinių jie jau nebegali.

Šalį užklupusi ekonominė krizė vežėjams smogė pirmiausia – sumažėjus vartojimui, sumažėjo ir krovinių srautai, jų gabenimo įkainiai. Be to, ši verslo sritis itin glaudžiai susijusi su bankais bei jų siūlomomis kreditavimo sąlygomis. Ilgą laiką į kairę ir į dešinę be didesnių garantijų kreditus dalinusios lizingo bendrovės suteikė galimybę į verslą ateiti atsitiktiniams, su krovinių gabenimu nieko bendra neturėjusiems žmonėms. Vos pajutę sunkmetį, lizingo bendrovės išsyk sugriežtino finansavimo sąlygas. Ne vienai vežėjų įmonei tai tapo žlugimo pradžia.