Latvių grupė „TVA“ apima keturias veiklos kryptis, iš kurių svarbiausios yra logistika ir statybos. Be to, bendrovė patenka į didžiausių pagal apyvartą (apie 75 mln. lt) Latvijos įmonių trejetuką. Viktor Vasiljev yra vienas iš grupės akcininkų ir autotransporto direktorius. Kalbamės apie įmonės verslo reikalus bei Latvijos logistikos rinką.
Įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“ atliko 1250 logistikos įmonių rizikingumo tyrimą. 2011 m. šios šakos perspektyva išlieka teigiama, ypač stambioms ir vidutinėms įmonėms.
Ne pirmus metus Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ kelia klausimą dėl ekspeditorių veiklos reglamentavimo, nes, anot asociacijos atstovų ir kai kurių vežėjų, dėl to, kad ekspeditorių veikla nereglamentuota, sudaromos itin palankios sąlygos apgaudinėti sąžiningai dirbančius transporto įmonių savininkus – išvengti kontrolės ir atsakomybės už neatliktus ar pastai atliktus darbus. Atsižvelgdama į esamą situaciją, „Linava“ siūlo ekspeditoriams privalomai draustis savo profesinę civilinę atsakomybę mažiausiai 500 000 Lt suma vienam draudiminiam įvykiui. Ekspeditoriai į tokius siūlymus žiūri gana skeptiškai, nes mano, kad tai situacijos nepakeis.
Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai rašoma apie dideles ir stiprias logistikos kompanijas, tačiau neretai pamirštama, kad šalia jų dirba ir bando prasiveržti „į žvaigždes“ visai nedidelės įmonės, dažnai vadinamos individualiomis (IĮ). Tai yra tai, kas pasaulyje su didele pagarba vadinama smulkiuoju ir viduriniuoju verslu. Tokie verslininkai kartais netgi pranašesni už didžiąsias kompanijas: lankstesni, konkretesni, kartais – kūrybiškesni. IĮ „Advilsta“ turi tik penkis vilkikus ir tiek pat vairuotojų, įskaitant savininką Jaroslavą Dolgopolovą. Ofisas yra jo bute, automobilių stovėjimo aikštelė nuomojama. Kaip tokios įmonės konkuruoja su didžiosiomis, kaip vertina dabartines tendencijas rinkoje, kalbamės su p. Dolgopolovu.
Balandžio pabaigoje šalį apskriejo žinia – Lietuva šių metų pirmąjį ketvirtį pagal sukvežimių pardavimus Europoje iškopė į itin aukštas pozicijas – pardavusi 516 sunkvežimių, užėmė antrąją vietą. Ją aplenkė tik kaimynai latviai. Jei lygintume šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai nustebtume – parduoda 4,3 karto daugiau sunkiasvorių transporto priemonių. Atsigavimą rinkoje pastebi ne tik technikos gamintojų, bet ir bankų atstovai. Nepaisant to, transporto įmonių rizikos vertintojai įspėja, kad bendrovių mokumo problema vis dar aktuali.
Kol valdžia planuoja grandiozines regioninių viešųjų logistikos centrų (VLC) statybas, šalyje jau ne pirmus metus sėkmingai veikia privačios logistikos kompanijos, pažangiai investuojančios į sandėlių kompleksų statybas ir plėtrą. Su minimaliais praradimais įveikę finansinę krizę, jos ir toliau didina apimtis ir plečiasi, užpildydamos šiuolaikinių sandėlių bei logistikos paslaugų trūkumą. Apžvelgsime, kaip šiandien gyvena privatus logistikos sektorius ir kokią ateitį sandėlių rinkoje regi.
Su UAB „Finėjas“, privataus kapitalo įmonės, gabenančios krovinius tarptautiniais maršrutais ir teikiančios kompleksines logistikos paslaugas, ekspedicijos direktoriumi Audriumi Zaku kalbamės apie rinkos atsigavimą, planuojamą plėtrą ir numatomą didesnį įmonės pelną.
Informacija apie tai, kad nuo balandžio 1 d. bus supaprastinta transporto kontrolė prie vienos iš vidinių Muitų sąjungos sienų – Rusijos ir Baltarusijos pasienyje – labai sudomino Lietuvos vežėjus. Ir štai – procesas prasidėjo! Praėjo pakankamai laiko, kad susiformuotų pirmosios nuomonės apie Muitų Sąjungą.
Idėja sukurti Lietuvoje viešuosius logistikos centrus (VLC) gimė seniai – maždaug prieš 10 m. Ją aktyviai palaikė vežėjai. „Linavos“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus teigimu, jis jau ketverius metus aktyviai pristato idėją skirtingose institucijose. Apžvelgsime, kas pasikeitė nuo to laiko, kai VLC daigai tik pradėjo kaltis iki dabar, ar toli finišas, kai intermodaliniai pervežimai praturtins šalies transporto rinką, atskleisdami savo privalumus ir supaprastindami mūsų ir užsienio vežėjų gyvenimą.
„Atsižvelgdami į sparčiai besikeičiančias ir augančias kuro kainas Lietuvoje ir nenorėdami didinti transportavimo įkainių, informuojame, kad nuo šių metų balandžio mėn. teikiamų paslaugų tarifai bus indeksuojami, taikant objektyviais metodais nustatytą kuro priemoką“, – tokios ar panašios žinutės jau šturmuoja elektroninio pašto dėžutes. Kas toliau? Atsiras specialios kuro priemokos ir kelių transporte?