Lietuva priėmė sprendimą uždaryti du paskutinius veikiančius pasienio punktus su Baltarusija — Šalčininkus ir Medininkus. Šis sprendimas, priimtas Nacionalinio saugumo komisijos, gali turėti didelį poveikį Lietuvos transporto sektoriui. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, sektoriaus pasekmės bus reikšmingos.
Naujas Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) tyrimas atskleidžia nerimą keliantį paradoksą, slypintį Europos logistikos pagrinduose. Nors net 81 % profesionalių vairuotojų yra patenkinti savo darbu, jie nėra linkę jo rekomenduoti kitiems. Šis atotrūkis tarp asmeninio prisirišimo prie profesijos ir jos viešo įvaizdžio signalizuoja apie gilias sistemines problemas, kurios kelia grėsmę visos tiekimo grandinės stabilumui Europoje.
Du dešimtmečius Lenkijos tolimųjų reisų vairuotojas buvo neginčijamas Europos greitkelių karalius. Vilkikų su lenkiškais registracijos numeriais kolonos tapo ekonominės ekspansijos ir logistinės galios simboliu šalyje, kuriai tenka apie 20 % visų krovinių pervežimų automobiliais ES. Tačiau šiandien įprastą dyzelinių variklių ūžesį vis dažniau keičia nerimą kelianti tyla: sektorius išgyvena giliausią krizę per pastaruosius 25 metus. Krintančios paklausos, milžiniškų išlaidų ir reguliavimo spaudimo derinys verčia įmones masiškai trauktis į restruktūrizacijos šešėlį arba ieškoti išsigelbėjimo po kitų jurisdikcijų vėliavomis.
Švedijos technologijų įmonė „Einride“ 2025 m. rugsėjo 25 d. įvykdė pirmąjį pasaulyje tarptautinį pervežimą, naudodama visiškai autonominį elektrinį sunkvežimį be kabinos ir vairuotojo. Reisas iš Švedijos į Norvegiją ne tik pademonstravo platformos technologinę brandą, bet ir pirmą kartą integravo ją su skaitmeninėmis muitinės procedūromis, o tai žymi svarbų žingsnį link autonominių krovinių pervežimų komercializavimo Europoje.
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius – viena iš nedaugelio sričių, kuri daugelį metų užtikrino stabilų eksporto augimą net ir ekonominių krizių fone. Tačiau šiandien ši sėkmės formulė ima braškėti. Šią savaitę Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) paskelbė kreipimąsi į naująją Vyriausybę, ragindamas „skirti ypatingą dėmesį sektoriui, kuris susiduria su augančiais geopolitiniais, ekonominiais ir reguliaciniais iššūkiais“.
Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU), kartu su Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) ir Europos saugių stovėjimo aikštelių organizacija (ESPORG), kreipėsi į Europos Komisiją su primygtiniu raginimu paspartinti saugių stovėjimo aikštelių tinklo, skirto krovininiams automobiliams, kūrimą visoje Europos Sąjungoje. Ši problema tiesiogiai veikia šimtų tūkstančių vairuotojų, įskaitant vairuotojus iš Lietuvos ir Lenkijos, saugumą ir darbo sąlygas, kurie kasdien susiduria su pavojais Europos keliuose.
Skaičiuoti kilometrus prie vilkiko vairo daugumai turbūt vis dar atrodo viena iš vyriškų profesijų. Varėniškė Gražina ragina moteris nesibaiminti ir atrasti save darbe, kuriame jos gali pačios sau įrodyti, kad siekti galima bet kokių tikslų.
Prieš penkerius metus į Lietuvą importuota ekonomiško sunkvežimių vairavimo varžybų idėja, ne tik sėkmingai čia prigijo, tapo vienu labiausiai laukiamų transporto profesionalų renginių, bet ir akivaizdžiai išaugo žaidimo „įveik trasą su mažiausiomis degalų sąnaudomis“ rėmus. Racionalų vairavimą susiję su darbo apmokėjimo sistema, kai kurios vežėjų bendrovės pasiekė tokių rezultatų, kokie visai neseniai buvo laikomi „nerealiais“ ar „neįmanomais“. Galiausiai išlošė absoliučiai visi: verslas taupo solidžias sumas degalams, vairuotojų atlyginimai auga, vilkiko agregatai tarnauja ilgiau, o incidentų skaičius mažėja.
Valstybinę kelių transporto inspekciją – bene svarbiausią nacionalinę instituciją, formuojančią kelių transporto politiką, prižiūrinčią būsimųjų vairuotojų rengimą bei techninės apžiūros sistemos funkcionavimą, praėjusių metų viduryje supurtė pokyčiai. Nuo pats Valstybinės kelių transporto inspekcijos įsteigimo 1993-aisiais šiai institucijai vadovavęs Vidmantas Žukauskas iš pareigų pasitraukė tarsi bėgdamas iš gaisro – be jokių išsamesnių komentarų. Naujuoju viršininku paskirtas Robertas Šerėnas kibęs į darbus taip pat ilgokai visus permainų eskizus laikė paslaptyje.
Europoje siaučiant gripui, verta prisiminti: pašalinis kai kurių vaistų poveikis gali sutrikdyti reakciją, sukelti mieguistumą. Tai – reali grėsmė. Tokį poveikį patiriantiems, tačiau automobilį vairuojantiems asmenims numatyta tokia pati atsakomybė, kaip ir neblaiviems ar narkotinių medžiagų vartojusiems vairuotojams. Tačiau kokia tikimybė sulaukti už tai atsakomybės?