Ekspertų nuomonės

Siekdama turėti patikimus duomenis apie šalies kelių transporto priemonių parką, valstybė yra įpareigojusi „Regitrą“ tvarkyti Kelių transporto priemonių registrą.
Reaguodama į klientų nusiskundimus „Regitra“ analizavo, kokį poveikį turėjo 2014 m. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įmonei nustatyta prievolė priverstinai išregistruoti visas transporto priemones, kurios per 180 dienų neatliko privalomosios techninės apžiūros arba per minėtą laikotarpį nebuvo apdraustos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Statistika byloja, kad Lietuva ES užima trečią vietą pagal gyventojų dalį, kurie verslo kūrimą laiko geru karjeros pasirinkimu. T. y. maždaug 69 proc. žmonių mūsų šalyje mano, kad norint savo svajones paversti realybe, geriausia pradėti nuosavą verslą. Tačiau užsimojus įgyvendinti idėjas nori nenori tenka susidurti su milijonu kliūčių. Didžiausia jų – startinio kapitalo trūkumas.

„@!#%$^&, aš gi tavęs nemačiau!“ Iki šiol tokią frazę teko girdėti net iš kelių sunkvežimių ir lengvųjų automobilių vairuotojų, kliudžiusių mano automobilio sparną ar buferį. Tarsi šią frazę mokintų taisyklingai tarti, laikant aukštesnės, nei C kategorijos egzaminus. Sunkvežimio aklosios zonos – teritorija, galinti užimti nedidelio buto plotą ir reikalaujanti išskirtinio vairuotojo dėmesio. Tačiau ar visada kalta tik technika?

Įmonėms skundžiantis darbuotojų trūkumu, šie derybose dėl darbo sąlygų įgyja vis geresnes pozicijas. Tačiau tartis darbuotojai gali tik dėl atlyginimo dydžio, nes visa kita – darbo laikas, grafikas, darbo sutarties terminas –  jau yra už juos nuspręsta. Ne darbdavio, o Lietuvos įstatymo.

Pastaraisiais metais ne vienas krovininio transporto guru skelbė prognozes, jog rinkos laukia lyderių rokiruotės, nulemtos tiek „Euro VI“ aplinkosauginių standartų įvedimo, tiek ekonominių sunkumų Rytų šalyse, tiek kai kurių kompanijų pasiūlytų itin inovatyvių technologijų. Tačiau vienintelis tikras dalykas, užfiksuotas statistikos metraščiuose – bendras sunkvežimių pardavimų augimas visoje Europoje, pernai viršijęs 19 proc. Jokių drastiškų permainų neįvyko.

Transportininkų bendruomenės lyderiai viešai skelbia niūrias prognozes dėl šio sektoriaus ateities. Dvejus pastaruosius metus sprendę gyvybiškai svarbius uždavinius, kaip praradus tradicines rinkas Rytuose (krovinių gabenimui iš Vakarų Europos į Muitų sąjungos valstybes savo transporto parką  bei logistinę infrastruktūrą buvo pritaikę daugiau nei  80 proc. vežėjų įmonių) ir, atrodo, sėkmingai radę veiklos nišų Senajame žemyne, vežėjai bijo žlugti dėl trumparegiškų saviškių politikų sprendimų. Asociacijos „Linava“  vadovai perspėja, kad jei bus apmokestinti dienpinigiai tarptautiniuose maršrutuose dirbantiems sunkvežimių vairuotojams – Lietuva nupjaus šaką ant kurios pati sėdi.

Praėjusį savaitgalį iš Kaliningrado srityje esančio Batijsko uosto į Vokietijoje esantį Zasnicą pirmą kartą išplaukė keltas „Petersburg“. 85 sunkvežimius talpinantis laivas skirtas Lenkiją apvažiuojantiems Rusijos sunkvežimiams – ar jis gali padaryti kokį poveikį Lietuvos transportininkams?

Automobilių ir vilkikų vairuotojams kelyje patariama naudoti vaizdo registratorius, nes kartais tai gali būti vienintelis įrodymas nustatant eismo įvykio kaltininką.

Didėjantys prekių užsakymai – tai ne tik daugiau pagamintų ir sukrautų palečių, bet ir išaugusios laiko, finansų ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos. Turėdami ribotus išteklius  gamintojai atsisako nuosavų logistikos padalinių ir sandėlių, tokiu būdu visą dėmesį nukreipdami  į pagrindines veiklas.

Internete esančių transporto bendrovių tinklalapiai sukelia prieštaringus įspūdžius. Nors mes visi žinome, kad nuosava interneto svetainė yra savaime suprantama būtinybė, daugelis vežėjų internete apsiriboja tik sausa informacija, kaupiama vizitinių kortelių bazėse. Jau nekalbant apie veiklą socialiniuose tinkluose.