Negabaritinių krovinių pervežimas – tai užduotis, paverčianti įprastą reisą didžiuliu projektu. Jei standartinis vilkikas ramiai važiuoja Europos keliais, tai transformatoriui, vėjo jėgainės mentei ar statybinei sijai reikia savaičių pasiruošimo, dešimčių derinimų ir tikslaus taisyklių laikymosi. Klaida gali kainuoti prastovas, baudas ar net visišką maršruto sustabdymą.
Jei praėjusioje apžvalgoje Lenkijos ir Baltarusijos sienos uždarymą pavadinome „tektoniniu lūžiu“, tai šios savaitės pradžioje jau matome pirmąsias, visiškai apčiuopiamas jo pasekmes. Logistikos srautai yra perbraižomi realiu laiku, sukuriant „kamščius“ vienose kryptyse ir atidengiant senas problemas kitose. Tuo pat metu Vakarų Europa gyvena savo darbotvarke – streikais, kurie kelia grėsmę paralyžiuoti oro susisiekimą, ir nuolatiniu veiklos sąnaudų augimu.
Austrijos krovinių vežėjai gali šiek tiek lengviau atsikvėpti. Po garsių protestų Vienoje vyriausybė ir transporto sektorius pasiekė susitarimą dėl kelių mokesčių sunkvežimiams (Lkw-Maut) 2026 metams. Mokesčiai didės, tačiau ne taip skausmingai, kaip baiminosi pramonės atstovai. Tai klasikinis politinio kompromiso pavyzdys, kai verslas sugebėjo apginti dalį savo interesų, tačiau bendra transporto brangimo tendencija išlieka.
Varšuva nuleidžia „geležinę uždangą“ savo rytinėje sienoje. Ketvirtadienio naktį–nuo 2025 m. rugsėjo 11-osios į rugsėjo 12-ąją Lenkija visiškai nutraukia judėjimą per visus pasienio perėjimus su Baltarusija, įskaitant automobilių ir geležinkelio. Oficiali priežastis – laikina saugumo priemonė, siekiant užtikrinti tvarką per Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad-2025“. Tačiau tūkstančiams krovinių vežėjų ir visam logistikos sektoriui tai – tektoninis poslinkis, kuris jau dabar grasina chaosu, milijoniniais nuostoliais ir būtinybe peržiūrėti nusistovėjusius maršrutus.
Lietuvos transporto inovacijų asociacija pareiškė, kad būtina padaryti transporto sektorių prioritetu, ir pristatė rekomendacijas Vyriausybei. CargoNews pateikia visą Asociacijos pranešimo tekstą.
Praėjusią savaitę Europos transporto ir logistikos sektorius susidūrė su eile svarbių įvykių, turinčių tiesioginės įtakos vežėjų veiklai. Svarbiausiomis temomis tapo naujos ES muitinės kontrolės sistemos įsigaliojimas, besitęsiantys streikai ir blokados pagrindiniuose maršrutuose, taip pat įtempta padėtis prie rytinių Europos Sąjungos sienų.
Praėjus beveik trims dešimtmečiams po vienos prieštaringiausių privatizacijų Britanijos istorijoje, šalies geležinkelių sistema daro staigų posūkį. Paleidusi „Great British Railways“ (GBR) modelį, Jungtinė Karalystė iš esmės grąžina savo geležinkelius į valstybės kontrolę. Šis žingsnis, inicijuotas „Williams-Shapps planu“ ir tęsiamas naujosios vyriausybės, žymi sudėtingos ir dažnai kritikuojamos franšizės sistemos pabaigą ir žada naują integruoto bei atskaitingo geležinkelių susisiekimo erą. Bet kas iš tiesų yra GBR ir ar šis modelis sugebės išspręsti giliai įsišaknijusias Britanijos geležinkelių problemas?
Vežėjai, planuojantys reisus per Latviją, susidurs su naujais reikalavimais. Nuo rugsėjo 1 d. įsigalioja tvarka, tiesiogiai paliesianti trečiųjų šalių vairuotojus. Kokius pokyčius rengia Ryga, kas pateks į naujas taisykles ir kaip tai paveiks įmonių darbą – aiškinamės detaliai.
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Europos Sąjungoje įsigalioja du svarbūs reglamentų blokai, tiesiogiai susiję su pavojingų (ADR) krovinių vežėjais. Kalbama apie ICS2 Release 3 įdiegimą kelių ir geležinkelių transporte bei 21-ąją techninio progreso adaptaciją (ATP) CLP reglamente. Abu pakeitimai daro įtaką kasdieniam vežėjų, ekspeditorių ir logistikos operatorių darbui.
Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) skubiai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama įvesti šešių mėnesių „pereinamąjį laikotarpį“ (grace period) ICS2 Release 3 taikymui sausumos krovinių vežimui. Organizacija perspėja apie rimtų trikdžių riziką prie išorinių sausumos sienų nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – datos, kai sistemos išplėtimas kelių ir geležinkelių transportui tampa privalomas.