Vežėjams, kurių maršrutai eina per Prancūziją, daug rūpesčių kyla dėl 2014 metais šioje šalyje priimto įstatymo, reglamentuojančio vairuotojų darbo režimą. Tiksliau – dėl to, kad vairuotojai savo kassavaitiniam poilsiui skirtą laiką turi leisti ne vilkikų kabinose (nebent jose būtų atitinkamai įrengtos poilsio vietos), o viešbučiuose ar moteliuose.
Lietuvoje sunkvežimių vairuotojais dirba tūkstančiai lietuvių, kurie kas dieną važiuoja Lietuvos ir užsienio šalių keliuose. Ir nors transporto technologijos didžiuliais žingsniais žengia į priekį, tačiau pagrindiniu saugios ir sėkmingos kėlionės faktoriumi išlieka vairuotojas. Būtent nuo jo ypatingai priklauso ir sunkvežimio degalų sąnaudų rodikliai.
Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad policijos pareigūnai birželio mėnesį visoje šalyje organizuoja prevencines saugaus eismo užtikrinimo priemones.
Reklamos ir viešųjų ryšių guru sako: „Jei apie tave niekas nežino – tu neegzistuoji“. Praėjusią savaitę transportininkų pasaulyje buvo bent pora įvykių, kuriems ši taisyklė tiko beveik be išlygų.
Ketvirtadienį įvykusiame Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ XXVIII kongrese buvo patvirtintos naujos bendrosios ekspedijavimo taisyklės. Šis dokumentas, parengtas remiantis Šiaurės šalių ekspeditorių patirtimi ir teisės aktais, transportininkų pasaulyje žinomais „NSAB 2000“ vardu.
Penktadienis oficialiai ir nelabai oficialiai vadinamas vairuotojų diena.
2015 m. pradžia buvo labai sėkminga valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Per pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovė uždirbo 6,335 mln. eurų grynojo pelno. Šis rodiklis beveik 46 kartus didesnis nei 2014 metų pradžios rezultatai: tada pelno buvo 138,2 tūkst. eurų.
Lietuvių mitologija kaukus apibūdina įvairiai. Dažniausiai tai mažos būtybės, kurios įvairią naudą šeimininkui atneša. Tačiau apibūdinimų yra įvairių – kai kurie iš jų nieko gero nežada. Keistoka ir ši istorija, kurios pagrindinis personažas – kaukas. Bendrovė „Kaukas“. Daugiau nei du dešimtmečius veikusi ir turbūt nešusi pelną savo šeimininkams. O šių metų pavasarį pradėjusi nešti nuostolį savo klientams.
Nors Lietuva ir Lenkija skirtingo „kalibro“ valstybės, abiejose transportas užima itin svarbią vietą ir abi patyrė milijoninių nuostolių įsiplieskus Rusijos – Europos ekonominių sankcijų karui. Tačiau politikų požiūris į naujai užgriuvusių problemų sprendimą Vilniuje ir Varšuvoje kone kardinaliai priešingas.
