Analizė

Rytoj, rugsėjo 18 dieną, Prancūzijos transporto sistema patenka į maksimalios turbulencijos zoną. Profesinės sąjungos paskelbė nacionalinį streiką, kuris grasina paralyžiuoti pagrindines šalies transporto arterijas. Europos logistikai, kurioje Prancūzija yra svarbiausias tranzito mazgas, šis įvykis – ne tik vietinė problema, bet ir rimtas iššūkis, kuris atsilieps vėlavimais ir nuostoliais nuo Lisabonos iki Vilniaus.  

Negabaritinių krovinių pervežimas – tai užduotis, paverčianti įprastą reisą didžiuliu projektu. Jei standartinis vilkikas ramiai važiuoja Europos keliais, tai transformatoriui, vėjo jėgainės mentei ar statybinei sijai reikia savaičių pasiruošimo, dešimčių derinimų ir tikslaus taisyklių laikymosi. Klaida gali kainuoti prastovas, baudas ar net visišką maršruto sustabdymą.

Jei praėjusioje apžvalgoje Lenkijos ir Baltarusijos sienos uždarymą pavadinome „tektoniniu lūžiu“, tai šios savaitės pradžioje jau matome pirmąsias, visiškai apčiuopiamas jo pasekmes. Logistikos srautai yra perbraižomi realiu laiku, sukuriant „kamščius“ vienose kryptyse ir atidengiant senas problemas kitose. Tuo pat metu Vakarų Europa gyvena savo darbotvarke – streikais, kurie kelia grėsmę paralyžiuoti oro susisiekimą, ir nuolatiniu veiklos sąnaudų augimu.

Austrijos krovinių vežėjai gali šiek tiek lengviau atsikvėpti. Po garsių protestų Vienoje vyriausybė ir transporto sektorius pasiekė susitarimą dėl kelių mokesčių sunkvežimiams (Lkw-Maut) 2026 metams. Mokesčiai didės, tačiau ne taip skausmingai, kaip baiminosi pramonės atstovai. Tai klasikinis politinio kompromiso pavyzdys, kai verslas sugebėjo apginti dalį savo interesų, tačiau bendra transporto brangimo tendencija išlieka.

Varšuva nuleidžia „geležinę uždangą“ savo rytinėje sienoje. Ketvirtadienio naktį–nuo 2025 m. rugsėjo 11-osios į rugsėjo 12-ąją Lenkija visiškai nutraukia judėjimą per visus pasienio perėjimus su Baltarusija, įskaitant automobilių ir geležinkelio. Oficiali priežastis – laikina saugumo priemonė, siekiant užtikrinti tvarką per Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad-2025“. Tačiau tūkstančiams krovinių vežėjų ir visam logistikos sektoriui tai – tektoninis poslinkis, kuris jau dabar grasina chaosu, milijoniniais nuostoliais ir būtinybe peržiūrėti nusistovėjusius maršrutus.

Lietuvos transporto inovacijų asociacija pareiškė, kad būtina padaryti transporto sektorių prioritetu, ir pristatė rekomendacijas Vyriausybei. CargoNews pateikia visą Asociacijos pranešimo tekstą.

Praėjusią savaitę Europos transporto ir logistikos sektorius susidūrė su eile svarbių įvykių, turinčių tiesioginės įtakos vežėjų veiklai. Svarbiausiomis temomis tapo naujos ES muitinės kontrolės sistemos įsigaliojimas, besitęsiantys streikai ir blokados pagrindiniuose maršrutuose, taip pat įtempta padėtis prie rytinių Europos Sąjungos sienų.

Praėjus beveik trims dešimtmečiams po vienos prieštaringiausių privatizacijų Britanijos istorijoje, šalies geležinkelių sistema daro staigų posūkį. Paleidusi „Great British Railways“ (GBR) modelį, Jungtinė Karalystė iš esmės grąžina savo geležinkelius į valstybės kontrolę. Šis žingsnis, inicijuotas „Williams-Shapps planu“ ir tęsiamas naujosios vyriausybės, žymi sudėtingos ir dažnai kritikuojamos franšizės sistemos pabaigą ir žada naują integruoto bei atskaitingo geležinkelių susisiekimo erą. Bet kas iš tiesų yra GBR ir ar šis modelis sugebės išspręsti giliai įsišaknijusias Britanijos geležinkelių problemas?

Estija paskelbė planus įsigyti iki penkių regioninių keleivinių traukinių būsimai „Rail Baltica“ magistralei. Šie sąstatai turėtų aptarnauti vietines stoteles išilgai ašies Talinas–Pernu–Latvijos siena. Kol kas kalbama tik apie regioninius reisus: tarptautinis operatorius, kuris užtikrins keleivinių traukinių eismą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, dar nenustatytas. Valdžia atvirai pripažįsta: tai atviras ir diskutuotinas klausimas. Tačiau pats sprendimas pirkti traukinius – pirmasis praktinis žingsnis, kad „Rail Baltica“ pradėtų ruoštis realiai eksploatacijai.

2025 m. rudenį Baltijos šalys sulauks to, ko laukė du dešimtmečius: pilnavertės greitkelio Via Baltica atkarpos, jungiamosios Varšuvę su Kaunu ir toliau su Ryga bei Talinu. Du paskutiniai „siauri taškai“ – Lenkijos Lomžos aplinkkelis ir Lietuvos A5 kelio ruožas iki sienos – bus užbaigti iki kitų metų pabaigos. Tai įvykis, kuris keičia ne tik logistiką, bet ir viso regiono strateginį stabilumą.