Analizė

2025 m. rudenį Baltijos šalys sulauks to, ko laukė du dešimtmečius: pilnavertės greitkelio Via Baltica atkarpos, jungiamosios Varšuvę su Kaunu ir toliau su Ryga bei Talinu. Du paskutiniai „siauri taškai“ – Lenkijos Lomžos aplinkkelis ir Lietuvos A5 kelio ruožas iki sienos – bus užbaigti iki kitų metų pabaigos. Tai įvykis, kuris keičia ne tik logistiką, bet ir viso regiono strateginį stabilumą.

ACE Logistics grupė pradėjo naujo logistikos terminalo statybas netoli Kauno laisvosios ekonominės zonos. Projektas jau pasiekė stogo montavimo etapą: objekte buvo pakabintas tradicinis „sarikapärg“ – simbolinis vainikas, žymintis pagrindinių konstrukcijų užbaigimą. Pasak bendrovės, terminalas bus modernus, su išplėstomis krovinių apdorojimo galimybėmis ir biuro patalpomis.

Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) skubiai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama įvesti šešių mėnesių „pereinamąjį laikotarpį“ (grace period) ICS2 Release 3 taikymui sausumos krovinių vežimui. Organizacija perspėja apie rimtų trikdžių riziką prie išorinių sausumos sienų nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – datos, kai sistemos išplėtimas kelių ir geležinkelių transportui tampa privalomas.

Tarptautinius pervežimus vykdančios Lietuvos transporto kompanijos pigesnių degalų ieško kaimyninėse šalyse.

Nuo 2025 m. spalio 12 d. Europa paleidžia Entry/Exit System (EES) – didžiausią per pastaruosius dešimtmečius išorinės Šengeno sienos kontrolės reformą. Tai ne tik skaitmeninis antspaudų pasuose pakeitimas. Naujas mechanizmas keičia užsieniečių buvimo laikotarpio apskaitą, įveda biometrinius duomenis ir automatiškai skaičiuoja taisyklę „90/180“. Milijonams keliautojų – nuo turistų iki vilkikų vairuotojų – tai reiškia naujas procedūras. O logistikai ir verslui – būtinybę peržiūrėti tarptautinių pervežimų planavimo procesus.

Šalies pervežimo ir logistikos įmonėms praėjusiais metais pavyko išvengti didesnių sukrėtimų, kurie atsilieptų šių bendrovių finansiniams rezultatams. Pernai didesnei daliai įmonių pavyko didinti pajamas ir dirbti pelningai, o sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičius išliko stabilus, skelbia transporto ir logistikos sektoriaus įmonių pateiktas finansines ataskaitas išanalizavęs Registrų centras. 

Nuo 2025 m. spalio Jungtinės Valstijos pradeda daugiasluoksnę uosto rinkliavų sistemą, nukreiptą į laivybos ryšius su Kinija ir – atskirai – į užsienio statybos automobilių keltus. Tai yra platesnės politikos „JAV jūrų pranašumo atkūrimas“ dalis, įforminta per prezidento dekretą ir galutinius USTR veiksmus pagal §301 tyrimą. Pirmuosius 180 dienų po nustatymo tarifas lygus nuliui, o realus taikymas prasideda 2025 m. spalio 14 d. Tikslas aiškiai įvardytas: sumažinti priklausomybę nuo Kinijos laivų statybos, paskatinti užsakymus JAV ir išlyginti konkurencinę aplinką Amerikos pramonei.

Lietuva spartina krovinių laivybos Nemunu atnaujinimą, statydama už elektrinį laivyną ir naujus upių centrus. Šią savaitę Klaipėdos uostas oficialiai perėmė vieno Jurbarko prieplaukos valdymą – žingsnis, atveriantis „žaliojo“ vidaus vandens transporto koridoriaus projektui praktinę infrastruktūrą maršruto viduryje.

Vasaros pabaigoje 2025-aisiais tranzitas per Vokietiją vėl atsidūrė po rimtu spaudimu: planiniai plataus masto remontai (įskaitant visiškai uždarytą Hamburgas–Berlynas trasą), vietinės avarijos ir geležinkelio linijų uždarymai prie uostų sukūrė „domino efektą“ koridoriams iš Rytų ir Vidurio Europos į Baltiją ir Vakarų Europą. Operatoriai — įskaitant METRANS — fiksuoja vėlavimus, priverstinius ilgesnius apvažiavimus ir pralaidumo trūkumą.

Iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. visi sunkvežimiai, kurie vyksta į tarptautinius reisus ES šalyse, turi būti aprūpinti antrosios kartos tachografais (Smart Tachograph 2, G2V2). Pramonei tai ne tik dar vienas „geležies“ atnaujinimas, bet kontrolės logikos pakeitimas. Ir – galiausiai – patikrinimas ištvermei, finansiniam stabilumui ir gebėjimui prisitaikyti.