Analizė

Daugybė Europos įmonių vis plačiau į veiklos strategijas integruoja ambicingas tvarumo programas ir kruopščiai registruoja išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Į tokias tendencijas privalo atitinkamai reaguoti ir jas aptarnaujančios logistikos bendrovės. Siekdami sustiprinti savo konkurencinį pranašumą, įvairiausias prekes gabenančių transporto priemonių parkų vadovai neretai kone tampa atsakingi už įmonių tvarumą.

Dėl Lenkijoje įvykdytos mokesčių reformos, privertusios vairuotojams mokėti didesnes algas, vis daugiau vežėjų, pastaraisiais metais savo veiklą masiškai iškėlinėjusių į Lenkiją, grįžta ir įsigytas transporto priemones vėl registruoja Lietuvoje. Panaši sistema egzistuoja ir Lietuvoje, kur vežėjo atlyginimas siekia 1,65 koeficiento nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tokį pokyti laiko geru žingsniu, kuris šalina „primityvią“ konkurenciją ir gerina vairuotojų sąlygas abejose šalyse. Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas įspėja, kad abejose valstybėse nustatytas atlyginimas kils, tad kris konkurencija su kitų Europos šalių vežėjais.

„Linavos“ sekretoriato darbuotojai, jeigu remtis viešai pateikta informacija, turi kitų pareigų, ir todėl kyla klausimas dėl jų interesų konflikto.

Muitinės tarpininkas – vežėjo dešinioji ranka ir didžiausias pagalbininkas. Tačiau nuo jo ne viskas priklauso, todėl būtina žinoti, su kokiais sunkumais vežėjai gali susidurti dėl klaidų, susijusių su tranzitu.

Pastaruosius 5-7 metus transporto sektorius augo be galo sparčiai, tačiau pastaruoju metu situacija po truputį keičiasi.

Lietuvos vežėjai šiemet registruoja žymiai daugiau transporto priemonių nei prieš metus, tačiau ekspertai sako, kad tai nereiškia, jog Europos krovinių pervežimo rinka auga. Tiesiog dabar mūsų šalį pasiekia tie vilkikai, kuriuos verslas užsisakė dar pernai, be to, transporto įmonės nebesikrausto į Lenkiją, kadangi šioje šalyje joms padidėjo mokesčiai.

Lietuvos keliais jau zuja dešimtys tūkstančių elektromobilių, o užsienyje elektriniai sunkiasvoriai jau pasitelkti ir krovinių pervežimams. Lietuvoje tokių sunkvežimių kol kas buvo galima pamatyti tik Lietuvos žurnalistų autoklubo (LŽA) organizuojamame „DKV LIVE Metų sunkvežimio“ konkurse, vežėjai tvariais sprendimais jau domisi, o technologijų ekspertai kalba apie pokyčius rinkoje.

Transportas ir logistika yra itin reikšmingas ekonomikos variklis, kuris iš viso sugeneruoja apie 11 proc. Lietuvos BVP. Tačiau, reikia pripažinti, transporto sektorius turi daug iššūkių: sudaro 21 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, o sunkusis transportas – 36 proc. kelių transporto taršos. Pati sunkiausia tiesa – nebėra laiko. Turime maždaug 30 metų, kad sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą iki nulio, jei norime bent kiek sušvelninti klimato kaitos procesus. Iki 2050 m. transporto sektorius turėtų sumažinti savo CO2 emisiją 90 proc. 2025 m. – 15 proc., o 2030 m. – 30 proc. Kokios pagrindinės problemos?

Gegužės 29 d. įvyko Transporto inovacijų asociacijos organizuotas renginys „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“, kuriame susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė tvirtino, kad mažinant transporto sektoriaus taršą, bus panaudotos lėšos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF).

Tranzito garantija – tai raštiškas garanto įsipareigojimas atsakyti muitinei už prekėms taikomų muitinės tranzito  procedūrų reikalavimų  įvykdymą  pervežant muitinės prižiūrimas prekes iš vienos muitinės įstaigos į kitą. Garantijos paskirtis – užtikrinti galinčių atsirasti mokestinių prievolių (nesumokėtų mokesčių) susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą.