Jeigu neturi galimybių kovoti su sistema – tapk jos dalimi. Visi žinome, kad istorija negerbia prisitaikėliškos strategijos, bet kovoje už būvį tai mažai kam rūpi. Šiandienos karštas klausimas – ar Lietuvos transporto verslo iškėlimas į Europą gali būti išsigelbėjimu nuo Vakarų šalių protekcionizmo?
Hipertrofuotas noras trūks plyš turėti nuosavą automobilį mūsų šalyje paklojo pamatus dideliam verslo sektoriui, maitinančiam sunkiai suskaičiuojamą gausybę serviso įmonių ir detalių tiekėjų. Tačiau visa ko kertinis akmuo – naudotų mašinų transportavimas į Lietuvą.
Prieš penkerius metus į Lietuvą importuota ekonomiško sunkvežimių vairavimo varžybų idėja, ne tik sėkmingai čia prigijo, tapo vienu labiausiai laukiamų transporto profesionalų renginių, bet ir akivaizdžiai išaugo žaidimo „įveik trasą su mažiausiomis degalų sąnaudomis“ rėmus. Racionalų vairavimą susiję su darbo apmokėjimo sistema, kai kurios vežėjų bendrovės pasiekė tokių rezultatų, kokie visai neseniai buvo laikomi „nerealiais“ ar „neįmanomais“. Galiausiai išlošė absoliučiai visi: verslas taupo solidžias sumas degalams, vairuotojų atlyginimai auga, vilkiko agregatai tarnauja ilgiau, o incidentų skaičius mažėja.
Tokios nepripažintos arba ginčytinos teritorijos kaip Krymas, Padniestrė ar Pietų Osetija ir Abchazija yra išskirtinis praktinis, o svarbiausiai teisinis atvejis. Žmonėms ten reikia gyventi kaip ir visiems kitiems, bet vežėjui – ypač tarptautiniam – svarbu ne tik pristatyti jiems prekes, bet ir padaryti tai teisėtai, kad vėliau jam nekiltų juridinių problemų nei su viena iš konflikte dėl atitinkamos teritorijos dalyvaujančių šalių. Todėl CargoNews.lt nusprendė išsiaiškinti atskirų nepripažintų valstybinių vienetų, kurie verslo prasme gali būti įdomūs Lietuvos vežėjams, legalaus pasiekiamumo niuansus.
Apie pastaraisiais metais transporto pasaulyje įvykusias dramatiškas rokiruotes, kai Vakarų Europai ir Rusijai įvedus abipuses ekonomines sankcijas, prirašytos devynios jaučio odos. Tradiciniai krovinių gabenimo maršrutai radikaliai pasikeitė, drauge priversdami pakeisti ir technikos parką. Buvo tik laiko klausimas, kada permainų lavina pasieks ir serviso paslaugų rinka.
ES „Mobilumo paketas“ yra labai aktualus Lietuvos ir visos Europos vežėjams, kadangi tam tikrose vietose tiesiogiai siejasi su transporto sektoriaus darbu. Tuo pat metu nepasitenkinimas Europos Komisijos priimtais dokumentais nemažas, ir šiuo metu kova dėl jų nuostatų persikėlė į Europos Parlamentą bei ES Tarybą. Kitaip tariant, šiandien Lietuvos vežėjai dar turi šansą pakoreguoti „Mobilumo paketą“ sau naudinga linkme. CargoNews.lt nusprendė išsiaiškinti, kaip jiems sekasi tai daryti.
Gegužės 22 – 28 d. konsoliduotos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Policijos ir Muitinės departamentų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų pajėgos visoje šalyje vykdė intensyvias krovinių gabentojų patikras keliuose. Jų metu minėtų institucijų atstovai tikrino, ar kroviniai gabenami laikantis taisyklių. Pažymėtina, kad didžiausias dėmesys šiame kontekste skiriamas informacijai iš VMI apie važtaraščių duomenų registravimą i.VAZ sistemoje. Tačiau aktualu sužinoti ir kitų institucijų darbo rezultatus.
2014 metų sausio mėnesį sunkvežimių rinkoje pasirodę pirmieji, EURO 6 taršos reikalavimus atitinkantys, vilkikai grįžta į naudotų sunkvežimių rinką. Tačiau dėl techninių ypatybių jie nedomina už ES sienų dirbančių vežėjų ir lieka pasmerkti likti vidinėje ES rinkoje. Tad kaip atrodo naudotų EURO 6 vilkikų perspektyva?
Tendencija yra akivaizdi – autonominis ir pusiau autonominis sunkiasvoris krovininis transportas kuriamas labai sparčiai. Kartu europiniu ir nacionaliniu lygmeniu formuojama reikalinga teisinė bazė. Tačiau bet kuriam vežėjui kaip labai praktiškam ūkio subjektui pirmiausiai rūpi tokie klausimai: ar tikrai nepilotuojami sunkvežimiai vieną dieną atsiras bendro naudojimo keliuose; jeigu taip – kada ir kokie tai bus sunkvežimiai (pusiau ir/ar visiškai autonominiai); kiek šis „malonumas“ kainuos; kaip keisti vairuotojų samdymo politiką?
Šiandien autonominių transporto priemonių kūrimo ir testavimo procesas įgavo didžiulį pagreitį. Bepiločiai sunkvežimiai – ne išimtis. Kad reikalas rimtas, įrodo ir tas faktas, kad Briuselyje ir atskirose valstybėse (taip pat Lietuvoje) jau formuojama teisinė praktinio šios technologijos pritaikymo bazė. Ar tai reiškia, kad vilkikų vairuotojams, kuriems kol kas netrūksta darbo vietų, metas sunerimti dėl savo perspektyvų?