Analizė

„Daug dėmesio susilaukė klausimas dėl draudimo kompanijos steigimo. Pirmiausiai pristatyta atlikta draudimo bendrovės steigimo ekonominė ir teisinė studija. Vežėjai turėjo nemažai klausimų, į kuriuos buvo atsakyta. Kongresas pritarė draudimo bendrovės steigimui“, – parašyta „Linavos“ pranešime po XXXI Asociacijos Kongreso. Tačiau jis vis tiek paliko nemažai atvirų klausimų, susijusių su vežėjų draudimo kompanijos ateitimi. Todėl verdiktas gali būti ne galutinis.  

Klaipėdos uostas, pernai tapęs absoliučiu lyderiu tarp Baltijos valstybių uostų ir eilinį kartą pagerinęs krovos rekordus, šiuo metu sprendžia kertinius būsimosios plėtros uždavinius. Priklausomai nuo to, kuriai koncepcijai bus pritarta, techninis krovos potencialas iki maždaug 2040-ųjų metų gali ūgtelėti iki 100 ar netgi 163 mln. tonų. Tačiau kad ir kaip susiklostytų derybos su potencialiais investuotojais, vežėjams tai yra gera žinia: proporcijos tarp geležinkeliu ir sunkvežimiais gabenamų krovinių srauto išliks panašios į dabartines. T. y. apie 20 proc. siekianti užsakymų dalis padvigubės ar, sėkmės atveju, patrigubės.

Viena iš pagrindinių visos Europos problemų – jaunimo nedarbas. Net ir baigę mokslus, jaunieji specialistai neranda darbo – taip pat dėl to, kad neturi praktinės veiklos patirties. Todėl Cargo.LT kaip socialiai atsakingas verslo subjektas nusprendė organizuoti įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, kurie studijuoja su transporto ir logistikos specialybe susijusius dalykus, specialius kursus, kurių metu jie galėjo susipažinti ir asmeniškai išbandyti Cargo.LT transporto biržą.

Transporto pasaulyje panašiai kaip ir gyvojoje gamtoje: kuo didesnis bei galingesnis automobilis, tuo aukščiau jis pozicionuojamas technikos „mitybos grandinėje“. Kad ir kuriuo rakursu sunkvežimį atakuotų mažiau nei dvi tonas sveriantis hečbekas, pasekmės visais atvejais bus identiškos – iš vienos mašinos liks tik pavadinimas, o kitos vairuotojas greičiausiai atsipirks stresus. Dėl šių priežasčių vilkikai ir puspriekabės konstruojamos taip, kad padarę klaidą lengvųjų automobilių vairuotojai bei keleiviai nukentėtų kiek įmanoma mažiau.

Šių metų balandžio 26 d. neoficialios Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kongreso dalies metu ekspertai pristatė galimos vežėjų draudimo kompanijos koncepciją. Pirmoje straipsnio dalyje buvo aptarti jos bendri bruožai ir mažesnės draudimo kainos užtikrinimo būdai, atsižvelgiant į situaciją draudimo rinkoje. Tačiau yra dar teisiniai-finansiniai bei organizaciniai tokios bendrovės įkūrimo aspektai, kurie reikalauja atskiro dėmesio.

Šių metų balandžio 26 d. turėjo įvykti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kongresas. Dėl to, kad nesusirinko pakankamas dalyvių skaičius, oficialūs sprendimai nebuvo priimti, bet įvyko detalus vežėjų draudimo kompanijos steigimo klausimo aptarimas. Po jo situacija šioje srityje tapo aiškesnė, bet ne iki galo…

Skiriamasis „kieto“ vyro bruožas – instrukcijų ignoravimas kad ir kokį sudėtingą prietaisą išpakuotum. Tokie personažai paprastai vadovaujasi „mokslinių gūžynių“ principu, o nesėkmės atveju visuomet apkaltina „debilus gamintojus“. Deja, tarptautinio krovinių gabenimo versle panašių herojų tebėra neįtikėtinai daug. Advokatų kontoros „Verum“ teisininkai tikina, kad didelė dalis vežėjų ir krovinių siuntėjų nesivargina skaityti sutarčių, todėl ginčai dėl tokių dalykų, kaip tinkamas krovinio  išdėstymas bei tvirtinimas, tebėra kasdienybė.

Lietuvos vežėjai jau gana ilgą laiką skundžiasi tuo, kad Rusijos veiksmai, su kuriais jiems tenka susidurti kasdieniniame darbe, yra atvirai diskriminacinio pobūdžio su tikslu išstumti juos iš Rusijos rinkos bei užtikrinti palankias darbo sąlygas vietinėms transporto kompanijoms. Šių metų Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje dėl grėsmių nacionaliniam saugumui pirmą kartą išskirtos potencialios grėsmės Lietuvos automobilių kelių transportui ir patvirtinami vežėjų nuogąstavimai. Todėl natūraliai kyla klausimas – kokios perspektyvos laukia Lietuvos vežėjų komplikuotoje Rusijos rinkoje ir kokios pagalbos jie gali tikėtis kovoje už savo teises?

Rusijoje yra populiarus filmų ciklas apie nacionalinės medžioklės, žvejybos ir t.t. ypatumus. Krovinių patikra Rusijos pasienyje, pasirodo, irgi turi savo ypatumų. Cargo.lt forume buvo iškeltas klausimas apie tai, kad patikros punkte „Burački“ (rus. Бурачки) Rusijos ir Latvijos pasienyje vienos įmonės mašina buvo nukreipta į pažeidimų neradusią krovinio patikrą, kainavusią vežėjui apie 40 tūkstančių rublių (apie 700 eurų). Pagrindinis klausimas: „Kas turi kompensuoti patirtus kaštus – vežėjas ar užsakovas?“

Ilgametę veiklos patirtį turinčių transporto kompanijų vadovai gali papasakoti daugybę istorijų apie vairuotojus, kurie įprastas krovinių gabenimo operacijas paversdavo kriminalo poskonį  turinčiais incidentais: dėl nežinomų priežasčių „užstrigo“ pusiaukelėje, poilsio aikštelėje dingo dalis svarbių detalių, į pristatymo vietą mašina neatvyko, o ryšys su vairuotoju nutrūko ir t. t. Pastaraisiais metais tokie dalykai tapo retenybe, tačiau atvejų, kai vidury reiso tenka keisti vairuotoją, pasitaiko. Kokius rebusus tada tenka spręsti?