Analizė

Kasmet Lietuvos keliais pervežamų krovinių kiekis didėja dešimtimis tūkstančių tonų: jei 2017 m. buvo pervežta beveik 80 tūkst. tonų, tai 2021 m. šis skaičius jau siekė 113 tūkst. tonų krovinių. Kiekvienas pirkėjas ar prekių užsakovas nori, kad jo užsakymas būtų pristatytas greičiau, o už jį reikėtų mokėti kuo mažiau. Lietuvos ir Europos logistikos įmonės, norėdamos patenkinti klientų lūkesčius, savo veikloje diegia skaitmenizuotus sprendimus, tačiau esama kliūčių, kurios trikdo progresą. Susidūrus su skirtingais reikalavimais muitinėse ir teisinio reguliavimo skirtumais, tvarios idėjos ir šiuolaikiški sprendimai subliūkšta ir tenka grįžti prie darbuotojų laiką, įmonių lėšas ir tvarumą parklupdančio popierizmo.

Paspaudus šią nuorodą, galima rasti didelį teisinį-analitinį straipsnį apie tai, ką turi žinoti vežėjas apie savo atsakomybę, atliekant krovinio perdavimo / perkabinimo operaciją.

Jūsų automobilio padangos ir kartu su jomis veikiančios stabdžių ir pakabos sistemos sudaro svarbiausias jūsų automobilio saugos sistemos dalį. Eksploatacinis padangų dilimas – natūralus reiškinys. Įspėjamasis ženklas turėtų būti neįprastas protektoriaus dilimas, nes tai gali liudyti rimtus pakabos pažeidimus arba vairuotojo neapdairumą.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai vežėjai skirtingose ES šalyse gauna baudas už tai, kad vairuotojai kas 4 savaites negrįžta į savo gyvenamąją vietą ar įmonės buveinę atlikti kassavaitinio poilsio.

Ar vandenilio naudojimas transporte taps kasdienybe? Jeigu taip, kada tai įvyks? Ar tai tinkamiausia degalų rūšis sunkiojo transporto sektoriui? Galbūt yra geresnių alternatyvų pereinant prie tvarių susisiekimo priemonių?

Nors Europos Sąjungos (ES) Mobilumo paketas, vežėjams nustatęs griežtesnes veiklos taisykles, galioja jau metus, transporto įmonių atstovai sako, kad iki šiol yra priversti taikytis prie skirtingose šalyse taikomų skirtingų tvarkų, nuolat mokėti kontrolierių skiriamas baudas, o kartais net keliems mėnesiams atsisveikinti su vilkikais, kurie būna sulaikomi už administracinius pažeidimus.

Kaip žinome, ES įvedė eilę sankcijų paketų plačioms prekių ir paslaugų grupėms, tame tarpe ir Rusijoje registruotoms tarptautinių krovinių pervežimo įmonėms. Iki Rusijos karo prieš Ukrainą, Rusijos įmonių vilkikus nuolatos galima buvo matyti pristatant prekes į JK ir gabenant iš jos. Po sankcijų įvedimo, vilkikų su Rusijos registracija JK nebuvo matyti kokius 3 mėnesius. Atrodė, jog sankcijų poveikis yra realus.

SNAP sudarė pavojingiausių vilkikų vairuotojams kelių Europos šalyse reitingą. Žemiau pateiktas atitinkamas žemėlapis (blogiausia situacija – Bulgarijoje, Čekijoje ir Lenkijoje, ne viskas gerai ir Lietuvoje). Daugiau informacijos apie tyrimą galima rasti – čia.

Spartus ekonomikos augimas yra neatsiejamas nuo transporto vystymo ir augimo, o tai neišvengiamai daro įtaką aplinkai ir klimatui. Visgi transporto sektoriuje slypi ir didžiulis potencialas mažinti taršą, todėl šiame sektoriuje tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje itin daug dėmesio skiriama skirtingiems tvarųjį transportą skatinantiems sprendimams. Mažinti taršą padeda ne tik elektros naudojimas kelių transporto pramonėje, bet ir inovatyvūs transporto skaitmenizacijos procesai.

Europoje aštrėjanti konkurencija dėl tarptautinių krovinių pervežimo rinkos ir griežtėjantys ekologijos reikalavimai skatina didžiųjų transporto ir logistikos bendrovių investicijas į tvarią infrastruktūrą. Per pastaruosius penkis metus mūsų šalies verslo investicijos į naujus vilkikus priartėjo prie 4 mlrd. eurų. Pagal santykines investicijas į Euro 6 sunkiasvores transporto priemones Lietuva užimą pirmąją vietą Europos Sąjungoje.