Analizė

Europoje aštrėjanti konkurencija dėl tarptautinių krovinių pervežimo rinkos ir griežtėjantys ekologijos reikalavimai skatina didžiųjų transporto ir logistikos bendrovių investicijas į tvarią infrastruktūrą. Per pastaruosius penkis metus mūsų šalies verslo investicijos į naujus vilkikus priartėjo prie 4 mlrd. eurų. Pagal santykines investicijas į Euro 6 sunkiasvores transporto priemones Lietuva užimą pirmąją vietą Europos Sąjungoje.

Šiandien vinjetės pirkimas Lietuvoje padeda kontroliuoti, kaip užsienio vežėjai naudoja lietuviškus leidimus. Tačiau paaiškėjo, kad su tuo gali būti problemų, dėl kurių važėjui gresia didelė bauda. „Cargonews“ redakcija nusprendė įsigilinti į vieną istoriją, kuri gali atsitikti bet kam.

Čia – straipsnis apie BOVAG atliktą tyrimą, kuris parodė, kad techninis elektrinių sunkvežimių aptarnavimas kol kas nėra toks naudingas, lyginant su dyzeliniais, kaip atrodė.

Susitraukę krovinių srautai, nukritę pervežimų įkainiai ir Rusijos karo Ukrainoje sukeltas neapibrėžtumas rinkose Lietuvos transporto įmones verčia atsargiai planuoti artimiausią ateitį bei aktyvuoti taupymo planus. Jau stabdomi naujų vilkikų įsigijimai, o kai kurių bendrovių vadovai sako, kad turės mažėti ir pastaraisiais metais augę vairuotojų atlyginimai.

Čia – ACEA ataskaita apie tai, kokie automobiliai (įskaitant sunkvežimius) važinėja Europos keliais.

Artimiausiu metu, dar 2023-aisias, turėtų įsigalioti nauja transporto įmonių rizikos vertinimo kontrolė, kuri kelia nemenką nerimą. Vertinimo kontrolė labiausiai palies tas įmones, kurios gauna tūkstantines baudas dėl negalėjimo įvykdyti Mobilumo paketo (MP) reikalavimų – vertinant riziką, baudos kels grėsmę prarasti veiklos licencijas. Baiminamasi, kad jeigu vežėjams nepavyks prisitaikyti prie MP reikalavimų, o baudų skaičius didės, tuomet šalyje gerokai išaugs rinką priverstinai paliekančių vežėjų skaičius.

2022 m. transporto ir logistikos sektoriui buvo kaip niekada kupini iššūkių ir tai daugiausiai lėmė įvykiai Ukrainoje bei rekordinė šalies infliacija, tvirtina Lietuvos vežėjai. Šie metai, jų manymu, bus ne ką mažiau lengvi, dėl išliekančių aktualių problemų bei neaiškios situacijos Vakarų Europos šalių ekonomikoje. Galiausiai negailima kritikos ir premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybei, dėl priimamų „trumparegiškų ir populistinių“ sprendimų.

Sakoma, kad pastaruoju metu Lenkijoje negailestingai baudžiama, kai bendras transporto priemonės (vilkiko ir puspriekabės) bakų tūris didesnis negu 1500 litrų. Tuo tarpu būna situacijų, kai vilkikas, kurio bendras bakų tūris yra 1500 litrų, važiuoja su puspriekabe-režrižeratoriumi, kurios bako tūris yra apie 200 litrų. Kitaip tariant – per daug. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, ką galima padaryti tokiu atveju, kad nebūtų skirta bauda.  

2022 metai Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje buvo kupini įvykių, o Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ daug dirbo tam, kad iššūkiai lydėję Lietuvos vežėjus būtų įveikti. Apie tai, kaip svarbiausius klausimus sekėsi spręsti, ką pavyko pasiekti šiais metais ir kas laukia ateinančiais 2023-aisiais – interviu su „Linava“ generaliniu sekretoriumi Zenonu Buivydu.

Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU), vienijanti tarptautinę transporto ir logistikos verslo bendruomenę, tarp jų ir Lietuvos, kreipėsi į Susisiekimo ministrą Marių Skuodį bei ragina Lietuvą būti aktyvesne sprendžiant milžiniško vilkikų vairuotojų trūkumo problemą. IRU inicijuotas tyrimas apie vilkikų vairuotojų trūkumą atskleidė, kad vien nuo 2022 m. sausio iki rugsėjo profesionalių tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų trūkumas ES šalyse išaugo maždaug 44 proc. Šiuo metu Europoje trūksta beveik 0,5 mln. tokią kvalifikaciją turinčių sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų. Prognozuojama, kad pritrūkus sprendimų bei vystantis blogiausiam scenarijui, per penkerius metus šis skaičius gali padvigubėti ar net patrigubėti.