Analizė

Tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo krizę gali pagilinti už švietimą atsakingų valdininkų sprendimai, dėl kurių profesionalių vairuotojų privalomi mokymai gali gerokai brangti ir ilgėti. Tokį nuogąstavimą išreiškė Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), reaguodamas į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą teisės akto projektą dėl profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos įgijimo ir kėlimo.

Vis daugiau Lietuvos mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių išgirsta neigiamus bankų ir lizingo bendrovių atsakymus suteikti kreditus naujiems vilkikams įsigyti, kurie būtini verslo plėtrai. Jei įmonė neturi 20 vilkikų, gauti finansavimą – neįmanoma. Vertinant bendrąjį bankų paskolų portfelį, pastebimas nežymus jų augimas, tačiau jis beveik penktadaliu mažesnis, nei prieš koronaviruso (COVID-19) pandemiją ir paliečia tik didžiuosius rinkos dalyvius, kurie gali paprasčiau susitarti su bankais ir lizingų teikėjais.

Koronavirusas, „Mobilumo paketas“ ir šalies valdžios sprendimai verčia Lietuvos vežėjus ieškoti būdų, kaip išlaikyti savo konkurencingumą. Pastaruoju metu daug kalbama, kad vienas iš tokių, kuriam priklauso ateitis – kombinuotas (intermodalinis) transportas. Šiame fone „Lietuvos geležinkeliai“ (bendrovė „LTG Cargo“) pasiūlė puspriekabių gabenimo maršrutu Lietuva-Nyderlandai paslaugą. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar tai naudinga kelių vežėjams?

Verslas pasitinka naujieną, kad nuo 2022 metų minimali mėnesio alga (MMA) išaugs iki 730 eurų per mėnesį, o tolimų reisų vairuotojams su koeficientu 1,65 – iki 1200 eurų per mėnesį. Mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių savininkams tai kelia rūpestį, nes jiems ir taip sunku išlikti netgi mūsų vidaus rinkoje, kai veiklą nuolat slegia ekonominiai ir finansiniai iššūkiai.

„Linavos“ tinklapyje buvo paskelbtas jos generalinio sekretoriaus Zenonon Buivydo straipsnis apie koeficiento 1,65 taikymo perspektyvas. Jame rašoma:

„Creditreform Lietuva“ analitikų apibendrinti „Sodros“ duomenys rodo, kad 2021 m. rugsėjį transporto licencijas turinčių bendrovių įsiskolinimai „Sodrai“ pakilo į aukščiausią lygį nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos pradžios. Tiek bendrai, tiek skaičiuojant vienam šalies vežėjui tenkantį skolos lygį. Tuo tarpu rugsėjį bendra Lietuvos vežėjų skola padidėjo iki 19,646 mln. eurų arba iki 4,5 tūkst. eurų vienai transporto licenciją turinčiai bendrovei.

Logistikos sektoriaus atstovai kalba apie brangstantį tiekimą, didžiulį spaudimą dėl pristatymų efektyvumo, sudėtingą planavimą.

Europos Komisija iki metų pabaigos planuoja pristatyti griežtesnį transporto ekologijos standartą „Euro 7“, kuris bus taikomas visiems benzininiams ir dyzeliniams automobiliams, furgonams, sunkvežimiams bei autobusams. Specialistų teigimu, pirmosios į viešumą patekusios naujojo reglamento gairės leidžia prognozuoti, kad šis standartas bus paskutinis toks išmetamųjų dujų reguliavimo dokumentas, iš esmės lemsiantis netaršių automobilių dominavimą.

Dėl sparčiai augančių darbo sąnaudų Lietuvos vežėjų konkurencingumas Europos Sąjungoje menksta, todėl verslas siūlo komandiruojamiems vairuotojams taikomą minimalios mėnesinės algos (MMA) koeficientą skaidyti atsižvelgiant į vairuotojo darbo patirtį.

Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų – tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Medikai sako, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbas susiję su specifinėmis rizikomis sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis šios profesijos atstovų. Tiesa, tobulėjančios technologijos ir sunkiojo transporto inovacijos leidžia vairuotojams sukurti vis geresnes darbo sąlygas ir sumažinti profesines rizikas.