Analizė

Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų – tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Medikai sako, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbas susiję su specifinėmis rizikomis sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis šios profesijos atstovų. Tiesa, tobulėjančios technologijos ir sunkiojo transporto inovacijos leidžia vairuotojams sukurti vis geresnes darbo sąlygas ir sumažinti profesines rizikas.

Krovinio pervežimo metu gali atsitikti bet kas, ir dėl vežėjo kaltės sugadintos prekės – neretas reiškinys. Tačiau toliau kyla klausimas dėl jų likimo – gavėjas gali pasilikti sugadintą krovinį ar turi grąžinti jį vežėjui, kuris kompensavo padarytą žalą? Reaguodama į konkretų atvejį, „Cargonews“ redakcija nusprendė tai išsiaiškinti.

Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas, viceprezidentas Vytas Bučinskas, generalinis sekretorius Zenonas Buivydas ir prezidiumo patarėjas Vytautas Naudužas susitikę su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen pristatė didžiausius šiuo metu patiriamus iššūkius transporto sektoriuje ir diskutavo, kaip būtų galima padėti vis didesnius sunkumus patiriančiam verslui.

Kiekvienas Europos ir Lietuvos keliais riedantis vilkikas jo savininkui yra didžiulė investicija. Visgi kartais vadovaujamasi klaidinga prielaida, jog kol transporto priemonė važiuoja – viskas gerai, ir per mažai dėmesio skiriama reguliariai jos priežiūrai. Pastarasis aspektas itin reikšmingas, mat sunkūs gedimai keliuose gali tapti ne tik brangia, bet ir tragiška pamoka. Specialistas pataria, kokių klaidų nedaryti, kaip atpažinti gedimus ir išvengti net dešimtimis tūkstančių skaičiuojamų nuostolių.

Po dvejų metų tarptautiniai krovinių vežėjai naujuose vilkikuose privalės įdiegti naujausios kartos išmaniuosius tachografus, skelbia Europos Komisija (EK). Didieji vežėjai naujovę vertina teigiamai, tačiau smulkesni vadina katastrofa.

„Lietuvos ekonomiką iš COVID-19 sukeltos krizės ištempė eksportuojantis sektorius, o transporto sektorius yra vienas iš tų, kuris tikrai daug eksportuoja. Tai nėra prekių eksportas, o paslaugų eksportas. Jeigu pažiūrėtume Lietuvos banko duomenis, matysime, kad transporto sektorius užima didžiausią dalį Lietuvos paslaugų eksporto struktūroje“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Baltarusijos vyriausybė nusprendė įvesti privalomas navigacines plombas krovinių įvežimui automobilių keliais iš Lietuvos

Transporto ir logistikos verslo šaka Lietuvoje yra itin stipri. Duomenų analitikos įmonės „Scorify“ duomenimis, šalyje šis sektorius sukuria daugiau nei 12 proc. BVP, kai vidutiniškai ES transporto ir logistikos indėlis tesiekia 5 proc. Covid-19 pandemija parodė, kad tiekimo grandinės užtikrinimas gali būti gyvybiškai svarbus. Tačiau ne visada jis veikia be trikdžių.

Visi transporto ekspertai pastoviai sako pervežimo dalyviams – norėdami išvengti problemų su partneriais, sudarykite maksimaliai detalią sutartį. Tačiau praktikoje kartais nėra laiko visų sąlygų (taip pat dėl prastovų) aptarimui ir surašymui – pavyzdžiui, todėl, kad krovinio siuntėjui reikia pristatyti jį kuo greičiau, o vežėjas nenori prarasti užsakymo. Tačiau toks elgesys gali turėti negatyvių pasekmių. „Cargonews“ redakcija nori papasakoti apie problemą, su kuria tokioje situacijoje susidūrė vienas vežėjas.

Nepavykstant rasti sutarimo su kai kuriomis atsakingomis institucijomis ir stingant bendradarbiavimo, vežėjai kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami pagalbos. Prašoma padėti spręsti transporto verslo problemas imantis lyderystės suburti ekspertų grupę bei inicijuoti plataus masto diskusiją, kaip būtų galima užtikrinti, kad vežėjų ekonominė situacija bent jau nebūtų bloginama.