Analizė

Lietuvos transporto sektorius – stabili ir nuolat plėtojama ūkio šaka, sukurianti kone 13 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės. Šiais metais Vilniuje ir Kaune atidarius intermodalinius terminalus, o Klaipėdoje – konteinerių paskirstymo centrą (HUB‘ą), atsirado prielaidos naujam transportininkų šuoliui. Šiauriausias Baltijos jūroje neužšąlantis uostas, gerai išvystyta Klaipėdos uosto konteinerinių krovinių krovos ir geležinkelių infrastruktūra, taip pat iki Kauno nutiesta „Rail Baltica“ vėžė ir daug potencialo turintys konteinerinių traukinių „Vikingas“, „Šeštokai Express“, „Saulė“ ir „Merkurijus“ maršrutai turėtų duoti naują impulsą multimodalinio krovinių pervežimo plėtrai Lietuvoje. Tačiau ar iš tiesų viskas klostysis pagal optimistinį scenarijų priklauso ir nuo teisinio reguliavimo aiškumo bei stabilumo. Įžvalgomis apie šiuos dalykus su „CargoNews.lt“ skaitytojais dalinasi advokato Mindaugo Šimkūno ir partnerių kontoros „Verum“ advokatas Albertas Buta.

Pasitikėjimas transporto versle – labai svarbus. Ir smulkmenos svarbios. Net tai, kas kažkam atrodo nereikšminga ir nelabai svarbu, gali tapti didelių nemalonumų ir nuostolių priežastimi.

Baltarusijai nusprendus apmokestinti daugiau kelių sunkiasvoriam transportui, Lietuvos vežėjai pradėjo nuogąstauti dėl būsimų nuostolių.

Nors milžiniška iš Artimųjų Rytų ar Afrikos plūstančių migrantų upė vingiuoja iš tolo lenkdama Lietuvą, mūsų šalies transporto įmonių vadovai šią problemą be jokių išlygų laiko sava. Į Didžiąją Britaniją pakliūti siekiantys pabėgėliai šturmuoja Europos rinkose dirbančius „lietuviškus“ krovininius automobilius, pjausto tentus, gadina krovinius, o kai kuriais atvejais netgi kelia grėsmę vairuotojų gyvybei. Visi šie dalykai generuoja į neviltį varančius nuostolius ir užtraukia britų valdžios institucijų nemalonę. Kaip tokių bėdų išvengti ar bent jau minimizuoti gręsiančias sankcijas? Šūsnį atsakymų į daugybę panašių klausimų pateikė advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „JUREX“ specialistai, vežėjams surengę nemokamą konferenciją „Nelegalų gabenimas į Jungtinę Karalystę: teisinės ir techninės prevencijos priemonės, sankcijos ir atsakomybė“.

„Malkų“ verslą – t. y. iš vilkiko bakų nupilamą ir gerokai pigiau nei įprastose degalinėse pardavinėjamą dyzeliną transporto įmonių vadovai lig šiol vadina viena didžiausių problemų. Ir ne tik dėl vagiamų bendrovės pinigų, nes tokie „žaidimai“ neišvengiamai komplikuoja darbuotojų tarpusavio santykius ir užkerta kelią efektyvesnei veiklai. Atsakymą į klausimą „ką daryti?“ rado Klaipėdoje įsikūrusios kompanijos „Stella Nova“ vadovas Saulius Pečkaitis.

Pagal galiojančias Kelių eismo taisykles, nuo lapkričio 11 dienas Lietuvoje transporto priemonės turi teisę važiuoti tik naudojant žiemines padangas. Toks pernai Lietuvos valdžios vyrų priimtas sprendimas įnešė sumaišties.

Ne pirmus metus transporto sektoriaus atstovai susiduria su paradoksalia situacija. Šalies jaunimas teigia, kad pabaigus aukštąjį mokslą įsidarbinti pagal specialybe sunku, nepriklausomai nuo gabumų, tuo metu transporto sektoriuje nuolatos trūksta darbuotojų, o šios srities darbdavių galvos skausmas – netinkamai ruošiami specialistai.

Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos (LSE)  psichologai kartu su padangų bendrove „Goodyear“ atliko kelių eismo saugumo socialinės psichologijos tyrimą, kuris leido įvardyti skirtingus vairuotojų reakcijos į kitų vairuotojų elgseną būdus. Šie būdai pagrįsti vairuotojų sugebėjimu valdyti savo jausmus ir netikrumo dėl kitų eismo dalyvių veiksmų lygmeniu.

Liepos pradžioje transportininkų bendruomenė pasidžiaugė žinia, jog po beveik metus trukusių diskusijų ir derybų buvo rastas sprendimas, kaip neapsilankius Techninės apžiūros centre Lietuvoje, neprarasti leidimo dalyvauti eisme tiems sunkvežimiams, kuriems pagal ilgalaikius kontraktus dirba Europos rinkose. Susiekimo ministerijos ir Valstybinė kelių transporto inspekcijos žmonės sukirto rankomis su vokiečiais dėl galimybės mūsiškių vežėjų transportą patikrinti viename TA centre Erfurte. Rugpjūčio pabaigoje paskelbta, kad  Lietuvoje registruotos mašinos gali apsilankyti net 235 techninės apžiūros centruose Bavarijos, Badeno-Viurtembergo, Heseno, Tiuringijos, Šlėzvigo-Holšteino federalinėse žemėse, taip pat – Zarlando, Meklenburgo-Pomeranijos regionuose ir Hamburgo bei Niederzachseno miestuose. Tačiau pirmosios žinios apie tai, kaip vokiečiai tikrina „svetimus“ sunkvežimius, gerokai glumina. Štai kodėl.

„Volvo Lietuva“ ir Klaipėdoje įsikūrusi „Vlantana“ įmonių grupė įgyvendina ilgalaikį degalų sąnaudų valdymo paslaugų projektą (Fuel Management Service (FMS)), kurio tikslas – sumažinti Norvegijoje veikiančios bendrovės „Vlantana Norge AS“ degalų sąnaudas ir anglies dvideginio emisiją. Transporto bendrovė, tobulindama vairuotojų įgūdžius, siekia į aplinką išmetamą anglies dvideginio kiekį sumažinti vienu milijonu kilogramų.