Palei Vokietijos federalines magistrales stovi keturių metrų aukščio mėlyni stulpeliai, kuriuos vairuotojai dažnai painioja su greičio matuokliais ir reflektoriškai stabdo. Tikrovėje tai yra “Toll Collect” sistemos kontrolės punktai – jie stebi ne greitį, o kelių mokesčio “Maut” mokėjimą. Klaida nurodant automobilio duomenis arba neapmokėtas kilometras gali užtraukti baudą iki 20 000 eurų.
Trūkstant darbuotojų, vežėjai ragina Lietuvos valdžią įvesti atskirą imigracijos kvotą vairuotojams iš trečiųjų šalių ir planuoja plėtrą Latvijoje.
Britanijos transporto sektoriaus asociacija RHA paskelbė ataskaitą apie naudingosios apkrovos nuostolius naudojant elektrinius vilkikus – remiantis vežėjų apklausa, platintojų atsiliepimais ir pačios asociacijos skaičiavimais. Pagrindinė išvada: dėl akumuliatorių svorio elektrinis 44 tonų sunkvežimis gali prarasti iki 11,8 % naudingosios apkrovos, palyginti su dyzeliniu analogu. Vežėjui tai reiškia – daugiau reisų, daugiau vairuotojų, daugiau išlaidų. Ši problema aktuali ir ES: Europos Sąjunga peržiūri Direktyvą dėl svorių ir matmenų, o baterijų svorio kompensavimas yra vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų.
Kovas Lietuvoje vežėjui parodė iškart kelis nemalonius dalykus: dyzelino krizė greitai tapo politiniu klausimu, kontrolė keliuose ir darbo rinkoje pastebimai sugriežtėjo, o infrastruktūros problemos jau tiesiogiai kerta per maršrutus, terminus ir sąnaudas. Tuo pačiu metu sektorius gyvena dviejose realybėse: vienoje pusėje – baudos, tachografai, sankcijų rizikos ir kadrų deficitas, kitoje – spartėjanti skaitmenizacija, nauji logistikos pajėgumai ir verslo bandymai persitvarkyti pagal naujas taisykles.
2026 m. kovo mėnuo privertė Europos transporto sektorių skaičiuoti kiekvieną centą ir litrą: kol degalų tarifai ir nauji komandiruojamų vairuotojų įkainiai “suvalgo” maržą, vežėjams tenka kovoti ne tik su ekonomine turbulencija, bet ir su padažnėjusiomis krovinių vagystėmis. Šviežioje “Cargonews” apžvalgoje – apie tai, kodėl “išmaniosios” kelių apmokėjimo sistemos tampa neišvengiamybe, kaip veiklos diversifikavimas gelbėja rinkos gigantus nuo nuostolių ir kodėl net mokama stovėjimo aikštelė nebegarantuoja prekės saugumo.
Vokietijos kelių eismo saugumo taryba (DVR) paskelbė 507 sunkvežimių vairuotojų apklausos rezultatus. Išvados įdomios: 59% respondentų nuolat nenaudoja borto pagalbos vairuotojui sistemų, o dažniausiai išjungiamas asistentas – eismo juostos laikymosi sistema (56%). Tuo pat metu beveik 80% vairuotojų pripažįsta, kad technologijos yra naudingos. „CargoNews“ aiškinosi, kas vyksta ir kodėl vairuotojai demonstruoja, kad jiems pagalba nereikalinga.
Net jei Hormūzo sąsiauris būtų atvertas rytoj, degalų krizė dar toli gražu nesibaigė. Mastiniai Artimųjų Rytų naftos ir dujų infrastruktūros sugriovimai reiškia, kad visiškas naftos perdirbimo gamyklų (NPG), dujų terminalų ir dujotiekių atstatymas bei paleidimas užtruks ne mėnesius, o metus. Europos vežėjams tai reiškia viena: brangus dyzelinas, rizika dėl „AdBlue“ ir tarifų peržiūra – visa tai ilgam. Nagrinėjame, kas vyksta ir ko tikėtis.
Europos Komisija paskelbė paaiškinimus dėl tachografų nuostatų pagal Mobility Package I: formaliai „nieko naujo“, tačiau rinkai vis dėlto yra naujiena. Dokumentas neįveda naujų pareigų, o aiškina, kaip taikyti jau galiojančias taisykles pereinamuoju laikotarpiu, kai keliuose vis dar sutinkamos skirtingos tachografų ir vairuotojų kortelių kombinacijos.
Dyzelinis kuras Europoje per dvi savaites pabrango greičiau nei nafta ir benzinas kartu sudėjus. Tai jau nebe tiesiog “brangi nafta”. Tai atskira distiliatų krizė – dyzelino, aviacinio kuro ir artimų produktų. Hormūzo sąsiaurio blokada, Kinijos draudimas eksportuoti degalus ir rekordinis, bet vėluojantis strateginių rezervų išleidimas paverčia 2026 m. kovą rimčiausiu dyzelino šoku nuo 2022 m. energetinės turbulencijos.
Pirmoji kovo savaitė Europos autovežėjams tapo viena neramiausių nuo metų pradžios. Karinė operacija prieš Iraną nubloškė naftos rinką į panikos režimą – ir dyzelino kainos Europos degalinėse ėmė kilti gąsdinančiu greičiu. Tuo pat metu ES Taryba pasistūmėjo su “Eurovignette” direktyvos pataisomis, Latvija padidino kelių mokesčius, Brenerio perėja išliko suvaržyta, o garsus susitarimų paketas tarp ES ir Šveicarijos krovinių vežėjams mažai ką pakeitė.