Europoje atsirado naujas sunkiųjų elektrinių sunkvežimių gamintojas, kurio kilmę tenka sieti net su trimis šalimis. Bendrovė “SuperPanther” buvo įkurta Kinijoje, jos Europos biuras veikia Vokietijoje, o serijinis vilkikų “eTopas 600” surinkimas pradėtas “Steyr Automotive” gamykloje Austrijoje.
Lietuvos transporto įmonės pradėjo gauti pranešimus apie nesumokėtą mokestį už šalyje įregistruotus sunkvežimius, vilkikus, priekabas ir puspriekabes. Reikalavimai apima laikotarpius nuo 2020 iki 2026 metų, o visą skolą valstybė siūlo padengti iki spalio 1 dienos. Vežėjai mokėtiną sumą turi apskaičiuoti patys. Teisininkų nuomone, tokia tvarka yra neproporcinga, nes masinio mokesčio nesumokėjimo priežastimi tapo daugelį metų neveikusi valstybės kontrolės sistema.
Nuo liepos 19 dienos Rusija sugriežtino darbo sąlygas Estijoje registruotiems sunkvežimiams, o nuo rugpjūčio 16 dienos sutrumpins prekių sąrašą, kurias daugumos ES šalių vežėjai dar gali pristatyti į Rusijos gilumą neperkraudami krovinio ir nekeisdami vilkiko. Pokyčiai ypač smarkiai paveiks daržovių, vaisių, kepinių ir kitų maisto produktų vežimą. Lenkijos įmonėms liepos reforma beveik nieko nekeičia, nes jų vilkikai šia išimtimi nebegali naudotis jau anksčiau. Lietuvos ir Latvijos vežėjams tiesioginio įvažiavimo galimybė kol kas išlieka, tačiau tik siauresniam prekių sąrašui.
Lietuva patvirtino 2026–2028 metams skirtą planą “STOP kelių gadinimui”. Valstybė ketina pagrindiniuose keliuose įrengti 18 automatinių svėrimo sistemų, priimti papildomų inspektorių ir pakeisti atsakomybės už perkrautus sunkvežimius taisykles. Užsienio vežėjams pagrindinė žinia paprasta: patikrinimų tikimybė turėtų didėti, o už viršytą svorį ateityje galės atsakyti ne tik vairuotojas ir transporto įmonė, bet ir siuntėjas, užsakovas ar krovinio gavėjas.
Transporto dokumentuose nurodytas vienas gavėjas, sunkvežimį iškrauna kitas, o krovinio sugadinimo aktą pasirašo trečias. Tokia situacija yra įprasta. Problemos prasideda vėliau, kai vežėjas gauna reikalavimą atlyginti žalą ir paaiškėja, kad jį pateikė įmonė, kurios formaliai nėra važtaraštyje. Italijos Kasacinis teismas pripažino, kad toks pranešimas gali būti teisėtas, jei faktinis gavėjas veikė dokumentuose nurodytos įmonės vardu. Tačiau šis sprendimas nesuteikia automatinės teisės reikalauti pinigų bet kuriam sandėliui ar rangovui.
Šią savaitę Europos logistika dar kartą priminė, kiek stipriai ji priklauso nuo vandens lygio, degalų kainų ir politinių sprendimų. Krovinių srautai išlieka, didžiosios logistikos bendrovės uždirba, tačiau tvarių tiekimo grandinių palaikymas kainuoja vis brangiau.
Austrija jau daugelį metų riboja sunkvežimių eismą per Tirolį, motyvuodama oro tarša, saugumu ir perkrautais Alpių keliais. Italija tvirtina, kad regiono valdžia faktiškai blokuoja vieną svarbiausių Europos prekybos maršrutų. Dabar šiame ginče įvyko svarbus teisinis posūkis.
Lietuvos vežėjui Lenkijoje buvo skirta bauda dėl SENT procedūros pažeidimo: transporto priemonė su kontroliuojamu kroviniu neatvyko į Lenkijos muitinės patikrą. Formali pareiga įvykdyti procedūrą teko vežėjui. Tačiau Lietuvos teismas nusprendė, kad visas finansines pasekmes turi atlyginti vežimo užsakovas, nes būtent jis privalėjo informuoti apie būtinas procedūras.
Nuo liepos pabaigos Rumunijoje pradės galioti naujos sunkiųjų krovininių transporto priemonių pakrovimo ir iškrovimo taisyklės. Užsakovas, siuntėjas, gavėjas ar ekspeditorius nebegalės tiesiog įrašyti į transporto užsakymą, kad vairuotojas privalo iškrauti prekes, ir laikyti klausimą išspręstu. Už spaudimą vairuotojui numatyta iki 20 tūkst. lėjų bauda, tai yra maždaug 4 tūkst. eurų. Tačiau įstatymas palieka galimybę vairuotojui duoti rašytinį sutikimą, todėl tikrasis draudimo veiksmingumas priklausys nuo būsimų išaiškinimų ir patikrinimų praktikos.
Praėjusi savaitė dar kartą parodė, kaip greitai išoriniai įvykiai virsta transporto įmonių išlaidomis. “CargoNews” atrinko šešis savaitės įvykius, kurie iš tiesų svarbūs vežėjams.