Tachografas nustoja būti tik prietaisu, dėl kurio vežėjas gauna baudą už darbo ir poilsio režimo pažeidimus. Dabar aplink jį atsiranda daug nepatogesnis klausimas: jeigu įrenginio duomenys tinka baudoms skirti, kodėl jie neturėtų padėti tikrinti, ar vairuotojas teisingai gavo atlyginimą?
“Girteka” vėl turi norvegišką ginčą, ir jis atrodo gerokai rimtesnis nei įprastos istorijos apie kabotažą, patikras keliuose ir baudas. Norvegijos mokesčių administracija iš Lietuvos logistikos grupės reikalauja apie 4,2 mln. eurų.
Dirbtinis intelektas logistikoje šiandien parduodamas beveik kaip universalus vaistas nuo visų vežėjo problemų: mažiau degalų, mažiau prastovų, mažiau klaidų, daugiau kontrolės. Skamba gražiai, ypač rinkoje, kur maržos jau seniai nelepina. Tačiau realybėje dirbtinis intelektas duoda rezultatą tik ten, kur įmonė jau yra susitvarkiusi duomenis, procesus ir atsakomybę. CargoNews analizuoja DI taikymą Lietuvos transporto įmonių pavyzdžiu.
Europos transporto sektoriui savaitė nuo birželio 15 iki 22 dienos tapo pereinamuoju laikotarpiu: pagrindiniai sprendimai jau priimti, naujos išlaidos dar nėra iki galo įtrauktos į tarifus, o rinkos dalyviai bando suprasti, kokią būsimos naštos dalį pavyks perkelti klientams. Tokiu momentu svarbios ne tik atskiros naujienos, bet ir bendra sektoriaus judėjimo kryptis.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas nustatė krovininių transporto priemonių apmokestinimo sistemos spragas, dėl kurių Lietuvos biudžetas per pastaruosius metus galėjo netekti dešimčių milijonų eurų, skirtų kelių infrastruktūrai.
Jei sunkvežimis prie sandėlio prastovėjo kelias valandas ar kelias dienas, vežėjas praranda ne tik laiką, bet ir pinigus. Tačiau ką daryti, jei sutartyje iš anksto parašyta, kad mokestis už prastovą nenumatytas? Naujausias Lenkijos atvejis rodo: tokia formuluotė dar ne visada uždaro klausimą. Kai kuriose situacijose vežėjas gali reikalauti ne standartinio “postojowe”, o žalos atlyginimo – jeigu įrodo, kad transporto priemonė stovėjo dėl kontrahento pusės pažeidimo.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Vokietijos institucijos turės daugiau laiko kelių eismo baudoms administruoti. Daugelio administracinių kelių eismo pažeidimų persekiojimo terminas pailgės nuo 3 iki 6 mėnesių. Paprastam vairuotojui tai nemaloni naujiena. Transporto įmonei – dar ir dokumentų apskaitos, skundų terminų bei darbo su vairuotojais po reiso klausimas.
Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuva atsisakys vinječių sistemos komerciniam transportui ir pradės taikyti elektroninę kelių rinkliavos sistemą Via Toll. Mokėti reikės ne už dieną, savaitę ar mėnesį, o už faktiškai nuvažiuotus kilometrus mokamuose keliuose. Vežėjams svarbiausias klausimas dabar labai konkretus: kiek kainuos kilometras ir kiek pigiau galės važiuoti mažiau taršūs sunkvežimiai.
Lietuvoje prasideda laikotarpis, kai policijos keliuose bus daugiau nei įprastai. Priežastis – ne tik vasaros kelionės, bet ir Joninės, viena masiškiausių švenčių šalyje. Žmonės vyksta už miesto, grįžta po naktinių renginių, o dalis sėda prie vairo būdami tokios būklės, kai prie vairo sėsti negalima. Skamba kasdieniškai, bet šios kasdienybės statistika sunki: 2018–2025 metais Joninių laikotarpiu Lietuvos keliuose žuvo 17 žmonių, dar 325 buvo sužeisti.
Jūrų frachtas brangsta dėl kuro ir rizikų Artimuosiuose Rytuose, o Europa tuo metu rengia naują infrastruktūrą sunkvežimiams, uostams ir geležinkeliams