Naujienos

Lietuva patvirtino 2026–2028 metams skirtą planą “STOP kelių gadinimui”. Valstybė ketina pagrindiniuose keliuose įrengti 18 automatinių svėrimo sistemų, priimti papildomų inspektorių ir pakeisti atsakomybės už perkrautus sunkvežimius taisykles. Užsienio vežėjams pagrindinė žinia paprasta: patikrinimų tikimybė turėtų didėti, o už viršytą svorį ateityje galės atsakyti ne tik vairuotojas ir transporto įmonė, bet ir siuntėjas, užsakovas ar krovinio gavėjas.

Transporto dokumentuose nurodytas vienas gavėjas, sunkvežimį iškrauna kitas, o krovinio sugadinimo aktą pasirašo trečias. Tokia situacija yra įprasta. Problemos prasideda vėliau, kai vežėjas gauna reikalavimą atlyginti žalą ir paaiškėja, kad jį pateikė įmonė, kurios formaliai nėra važtaraštyje. Italijos Kasacinis teismas pripažino, kad toks pranešimas gali būti teisėtas, jei faktinis gavėjas veikė dokumentuose nurodytos įmonės vardu. Tačiau šis sprendimas nesuteikia automatinės teisės reikalauti pinigų bet kuriam sandėliui ar rangovui.

Šią savaitę Europos logistika dar kartą priminė, kiek stipriai ji priklauso nuo vandens lygio, degalų kainų ir politinių sprendimų. Krovinių srautai išlieka, didžiosios logistikos bendrovės uždirba, tačiau tvarių tiekimo grandinių palaikymas kainuoja vis brangiau.

Austrija jau daugelį metų riboja sunkvežimių eismą per Tirolį, motyvuodama oro tarša, saugumu ir perkrautais Alpių keliais. Italija tvirtina, kad regiono valdžia faktiškai blokuoja vieną svarbiausių Europos prekybos maršrutų. Dabar šiame ginče įvyko svarbus teisinis posūkis.

Lietuvos vežėjui Lenkijoje buvo skirta bauda dėl SENT procedūros pažeidimo: transporto priemonė su kontroliuojamu kroviniu neatvyko į Lenkijos muitinės patikrą. Formali pareiga įvykdyti procedūrą teko vežėjui. Tačiau Lietuvos teismas nusprendė, kad visas finansines pasekmes turi atlyginti vežimo užsakovas, nes būtent jis privalėjo informuoti apie būtinas procedūras.

Nuo liepos pabaigos Rumunijoje pradės galioti naujos sunkiųjų krovininių transporto priemonių pakrovimo ir iškrovimo taisyklės. Užsakovas, siuntėjas, gavėjas ar ekspeditorius nebegalės tiesiog įrašyti į transporto užsakymą, kad vairuotojas privalo iškrauti prekes, ir laikyti klausimą išspręstu. Už spaudimą vairuotojui numatyta iki 20 tūkst. lėjų bauda, tai yra maždaug 4 tūkst. eurų. Tačiau įstatymas palieka galimybę vairuotojui duoti rašytinį sutikimą, todėl tikrasis draudimo veiksmingumas priklausys nuo būsimų išaiškinimų ir patikrinimų praktikos.

Praėjusi savaitė dar kartą parodė, kaip greitai išoriniai įvykiai virsta transporto įmonių išlaidomis. “CargoNews” atrinko šešis savaitės įvykius, kurie iš tiesų svarbūs vežėjams.

Nuo liepos 1 d. Vokietijoje nustojo galioti laikina degalų akcizo lengvata, įvesta dėl karo Irane. Dyzelino mokestis grįžo prie bazinio tarifo, ir jau trečiadienį iki vidurdienio dyzelinas Vokietijos degalinėse vidutiniškai pabrango daugiau kaip 20 centų, peržengdamas 2 eurų už litrą ribą. Vežėjams, kurių maršrutai eina per VFR, tai reiškia maždaug 500–600 eurų didesnes išlaidas per mėnesį vienam vilkikui vien dėl mokesčio grąžinimo. Aiškinamės, iš kur atsirado ši nuolaida, kodėl jos nepratęsė ir ką dabar daryti transporto įmonėms.

Kelno aukštesnysis žemės teismas nusprendė, kad elektroninės cigaretės su jutikliniu ekranu reguliavimas važiuojant patenka į Vokietijos “telefono prie vairo” draudimą. Konkrečiam vairuotojui skirta 150 eurų bauda. Sprendimas galutinis. Formaliai jis priimtas lengvojo automobilio vairuotojo byloje, tačiau jo logika tiesiogiai svarbi ir profesionaliems vežėjams: pagal tą pačią normą gali patekti bet kuris elektroninis įrenginys su ekranu, kurį sunkvežimio ar furgono vairuotojas laiko rankoje ir reguliuoja važiuodamas.

Liepos pradžioje Europos vežimai žengė dar vieną žingsnį link sistemos, kurioje beveik kiekvieną kilometrą reikia ne tik nuvažiuoti, bet ir tinkamai įforminti. Reguliuotojai vis aktyviau sieja kelių mokesčius su ekologine klase, plečia skaitmeninę kontrolę ir perkelia krovininio transporto discipliną į segmentus, kurie anksčiau gyveno laisviau. Didelėms bendrovėms tai nauja atitikties reikalavimų porcija. Mažiems vežėjams – rizika, kad įprastas veiklos modelis nebesueis finansiškai.