Nors balandžio pabaigoje vaizdą už lango paįvairina šlapdriba ir kruša, transportininkų pasaulyje atmosfera karšta kaip vidurvasarį: šiuo metu vyksta itin intensyvūs lobistų karai, nuo kurių baigties priklausys kaip prisidengiant įvairiausiais socialinio teisingumo lozungais stipriai bus diskriminuojami vežėjai ES naujokai.
Ukrainos vyriausybė nusprendė jungtis prie vieningos elektroninės ES tranzitinių krovinių apskaitos sistemos NCTS (New Computerized Transit System).
Sprendimas prisijungti prie elektroninės muitinės – Ukrainos įsipareigojimų, perkeliant sutarties su ES dėl laisvos prekybos zonos normas į nacionalinę teisę, dalis. Sistemą planuojama paleisti 2017 m. sausio mėn. Vienerius metus sistema bus testuojama, vėliau, tikimasi, bus sėkmingai naudojama.
Lietuvos keliuose kasmet įrengiama vis daugiau greičio mažinimo priemonių – iškiliųjų perėjų, greičio ribojimo kalnelių, kelių iškreivinimų. Pernai valstybinės reikšmės keliuose buvo įdiegta ir naujovė – išmanieji šviesoforai, kurie į greičio viršijimą reaguoja raudonu signalu. Įvertinus jų efektyvumą, per artimiausius trejus metus tokių šviesoforų gerokai padaugės.
Teoriškai pasakyti, kuris komercinis automobilis yra geriausias galima jo nemačius akyse – pakanka atidžiai panagrinėti technines specifikacijas ir kainoraštį. Tereikia matematiškai suskaičiuoti kas išleidus mažiausiai pinigų, tarnaus ilgiausiai, be remonto įveiks didžiausius atstumus, kieno kaina antrinėje rinkoje bus geriausia ir atsakymas taps aiškus kaip 2×2. Juk kalba viso labo eina apie ratuotą darbo įrankį. Praktiškai viskas šiek tiek sudėtingiau.
Liaudies išmintis byloja, kad protingi žmonės nuo kvailų skiriasi mažiausiai vienu bruožu: pirmieji mokosi iš svetimų klaidų, o antrieji – iš savų. T. y. leidžiasi į avantiūras, kurių rezultatą labai dažnai galima nuspėti iš anksto. Šis filmuotų siužetų rinkinys puikiai iliustruoja, kiek rūpesčių lygioje vietoje sukelia neapgalvoti sprendimai ir elementariausių fizikos dėsnių ignoravimas
Naujausių tyrimų duomenimis, Lietuvos keliuose šiuo metu yra 30 „juodųjų dėmių“ – beveik penktadaliu mažiau nei prieš metus. Avaringų vietų skaičių padeda mažinti nuolat tobulinama šalies kelių infrastruktūra, diegiamos inžinerinės eismo saugos priemonės.
Europos senbuvių pastangos ginti savo darbo rinkas įgauna pagreitį. Pernai sausį Vokietijoje įsigaliojo įstatymas MiLoG, visų šios šalies keliais judančių, užsienyje registruotų, komercinių transporto priemonių vairuotojams mokėti 8,5 eurų minimalų valandinį atlygį (MVA). Nepaisant kilusio ažiotažo ir skundų tarptautinėms institucijoms, esą tokie reikalavimai yra diskriminaciniai neturtingų ES naujokų atžvilgiu, dabar analogišką žingsnį žengė ir Prancūzija.
Praėjusį savaitgalį Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) Klaipėdos regiono stacionariame kontrolės poste, vežėjų pravardžiuojamame „Skerdykla“, įsiplieskė ginčas tarp čia dirbusių pareigūnų ir įmonės „Transfina“. Pastarosios vilkikas buvo sulaikytas dėl esą pernelyg didelės puspriekabės ašių apkrovos. Siužetas klasikinis ir greičiausiai nebūtų vertas detalesnio nagrinėjimo, jei ne keletas keistenybių.
Lietuvos policijos vykdyta saugaus eismo akcija, kai stacionarūs greičio matuokliai fiksavo visus greičio viršijimus, mokesčių mokėtojams atsieis daugiau kaip milijoną eurų. Pareigūnai tikina, kad, užtikrinant saugų eismą, ne visuomet galima skaičiuoti išlaidas.
Komercinio transporto parodoje Bauma paskelbtas geriausias pastaruoju metu sukurtas variklis naudojamas komercinio transporto priemonėse. Titulą pelnė vokiečių inžinierių kūrinys MAN D3876.