Vežėjai iš skirtingų ES šalių (ypač iš periferinių) visą laiką sakė, kad „Mobilumo paketas“ (MP) neatspindi šiandieninių transporto realijų Europoje, ir todėl su jo praktiniu įgyvendinimu bus fizinių problemų, jau nekalbant apie finansines. Tačiau MP vis tiek buvo priimtas ir pradėjo veikti, ir transporto sektoriaus atstovų nuogastavimai pasitvirtina.
Bankrotas yra neretas ir svarbus reiškinys transporto sektoriuje. Tačiau kartais vežėjai nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje, siekiant neprarasti galimybės atgauti iš verslo partnerio skolą už suteiktas paslaugas. Neseniai įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ), apie kurio ypatybes kalbame su advokatų kontoros „VERUM“ teisininku Mindaugu Šimkūnu.
Prieš kurį laiką mes jau rašėme apie užsienio vežėjų veiklos Lietuvoje problemas. Akivaizdu, kad savo veiksmais jie ne tik iškraipo konkurenciją šalies rinkoje, bet ir daro didelę žalą jos biudžetui. Tačiau kontroliuojančios institucijos kažkodėl neskiria situacijai reikiamo dėmesio. Dabar atsirado proga sugrįžti prie to klausimo ir pažiūrėti, ar kažkas pasikeitė šia kryptimi.
Nors didesnę dalį transporto įmonių Covid-19 paveiks vidutiniškai, tačiau kitos rizikos, lygiagrečiai veikiančios šį svarbų Lietuvai sektorių, gali sustiprinti viruso poveikį sektoriui ir lemti jo įmonių nuosmukį ateityje. Duomenų analitikos įmonės „Scorify“ skaičiuojamas Covid poveikio reitingas prognozuoja, kad 66 proc. įmonių bus paveiktos vidutiniškai, tačiau 21 proc. bus viruso paveiktos stipriai (daugiau informacijos – čia).
Vežėjai (jų vairuotojai) atsiduria nemaloniose situacijose, kurias kartais net sunku įsivaizduoti, ir tokiais atvejais dažnai aštriai kyla atsakomybės klausimas – transporto įmonė kalta dėl įvykio ar ne, ir kas padengs klientui padarytą žalą? Galiausiai byla neretai keliauja į teismą, kuris, kaip rodo praktika, gali priimti tiek vienai, tiek kitai pusei palankų sprendimą. Šiame kontekste „Cargonews“ redakcija nusprendė detaliau paanalizuoti du iš dalies panašius atvejus, kai susidūrė nenugalimų aplinkybių ir galimo vežėjo neatsakingumo veiksniai.
Mūsų redakcija jau rašė apie naują regioninių „Linavos“ rinkimų tvarką, kuri sukėlė dalies Asociacijos narių nepasitenkinimą. Galiausiai reikalas persikėlė į teismą. Dabar jo paskutinio sprendimo pagrindu „Linava“ pranešė, kad rinkimai nebus organizuojami iki teisminio ginčo pabaigos – nebent nepatenkinti atsisakys savo pretenzijų. Tačiau ar viskas taip vienareikšmiška?
2019 m. liepos 1 d. įsigaliojo Rusijos prezidento įsakymas, kuris leido sankcijinių prekių tranzitą per šalies teritoriją su elektroninėmis plombomis. Tačiau praktinis jo realizavimas užtruko maždaug metus. „Сargonews“ redakcija nusprendė papasakoti, kaip tai padaryti ir į ką atkreipti ypatingą dėmesį.
Problemai, susijusiai su mokymais Lietuvoje 95 kodui gauti, jau daugiau nei metai. Vežėjai pasipriešino Švietimo ministerijos (ŠM) siūlymams šioje srityje, kurie pastebimai prailgina ir apsunkina procesą. Iki paskutinės akimirkos atrodė, kad pavyko pasiekti visiems priimtiną kompromisą, tačiau klausimo aptarimo Seime metu vėl kilo nesutarimai. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar vežėjams vėl ruoštis blogiausiam scenarijui.
Nuo pasaulinės koronaviruso epidemijos pradžios praėjo keli mėnesiai. Per tą laiką dėl ribojančių priemonių Europoje ir postsovietinėje erdvėje verslas susidūrė su rimtomis problemomis. Lietuvos vežėjai ne išimtis. Šalies valdžia pasiūlė tam tikras ekonominės pagalbos priemones. Tačiau, kadangi informacijos labai daug, kartais sunku suprasti, kas tai per priemonės, ar jos efektyviai padeda kelių transporto sektoriui ir ko dar jis tikisi iš valstybės. „Cargonews“ redakcija pabandė vienoje vietoje surinkti vežėjams prieinamą „pagalbos paketą“, sužinoti jų nuomonę apie jį ir išklausyti jų pasiūlymus.
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) organizavo nemokamą nuotolinį seminarą „Vairuotojo įgūdžiais paremtas vairavimo efektyvumas kelių transporte“.