Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektoriaus produkcija šiais metais susitrauks daugiau kaip 800 mln. eurų, arba 1,9 proc. BVP. Jeigu transporto sektoriui, klostantis palankiam scenarijui, pavyks atlaikyti krizės iššūkius, jau kitąmet tikimasi solidaus augimo, kuris prisidės prie Lietuvos ekonomikos atsigavimo.
„Cargo.LT“ forume pasirodė istorija apie tai, kaip krovinio siuntėjas pareikalavo, kad vežėjas pakrovimo metu naudotų papildomą siuntėjo įrangą, nors vežėjas turėjo savo normalią įrangą. O vėliau ekspeditorius išrašė vežėjui sąskaitą už šią papildomą siuntėjo įrangą. Kaip rodo praktika, tokių būdų „išsiurbti“ pinigus iš vežėjo yra nemažai. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas būtent įvyko, ir suprasti, ką vežėjui reikia daryti, siekiant išvengti primetamų išlaidų.
Ateityje, praėjus koronaviruso pandemijai, turėtų trumpėti logistikos grandinės, bus kaupiama daugiau atsargų, o gamyba kelsis arčiau vartojimo, sako nacionalinės vežėjų automobilių asociacijos sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
Netrukus vasarinės padangos bus montuojamos beveik ant kiekvieno gatvėje važiuojančio automobilio. Kiekvienas vairuotojas turėtų suprasti, kad vasarines padangas montuoti reikia ne tik dėl įstatymo, bet, svarbiausia dėl savo ir aplinkinių saugumo. Kalbant apie padangų pirkimą, Lietuvoje, šiuo klausimu, populiaru taupyti. Vietoje to, kad sudėvėtas padangas pakeistų naujomis, Lietuviai mėgsta įsigyti pigesnes ir naudotas. Tam, kad suprastumėte svarbius skirtumus tarp naujų ir naudotų padangų, turime įvertinti abiejų tipų savybes.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pristatė studiją „Krovininio kelių transporto sektoriaus reikšmė Lietuvos ekonomikai“.
Vienam iš Cargo.LT forumo vartotojų kilo klausimas, susijęs su tuo, kad Latvijos ir Rusijos pasienyje jis turėjo sumokėti už detalų krovinio svėrimą, kurio pareikalavo muitinės pareigūnas, įtardamas, kad tikrasis krovinio svoris didesnis už nurodytą dokumentuose. Galiausiai paaiškėjo, kad problema susijusi su transporto priemone, kurios tikrasis svoris buvo žymiai didesnis už nurodytą techpasuose. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas turi mokėti šioje situacijoje ir kaip jos iš principo išvengti?
Prieš kurį laiką iš karto du žinomi krovininio transporto gamintojai – „Volvo“ ir MAN – iškilmingai pristatė naujos kartos sunkvežimių seriją. Čia galima pateikti išsamią pasiūlytų naujovių apžvalgą, tačiau nesinori, kad straipsnis virstų paprasta reklamine brošiūra. Tuo tarpu kompleksinė novatoriškų minėtų koncernų sprendimų analizė gali parodyti strategines sunkvežimių gamintojų minties raidos kryptis ir padėti vežėjams suprasti, kaip jiems spręsti problemas, susijusias su transporto priemonių įsigijimu ir eksploatavimu, kad būtų galima gauti kuo didesnę naudą.
Daugiausiai Lietuvoje darbo vietų sukūręs krovinių vežimo sektorius dėl COVID-19 pandemijos patiria milžiniškus nuostolius – daugiau kaip 90 proc. įmonių fiksuoja sumažėjusius užsakymus kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais. Pastebimai vėluoja atsiskaitymai, dėl ko vežėjų įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, o didelė dalis vilkikų stovi be darbo.
Cargo.LT forume atsirado tema, kurios rėmuose vežėjai kalbėjo apie tai, kad prieš pinigų už suteiktas paslaugas sumokėjimą iš jų paprastai reikalaujamas CMR važtaraščio originalas, ir kopija – tame tarpe elektroninė – mažai ką tenkina (nebent ilgamečius partnerius). „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kiek teisėtas toks reikalavimas, ir kaip padaryti taip, kad visi būtų patenkinti.
Metų pradžioje pasirodė žinia apie tai, kad Lietuva ketina pakeisti užsienyje atliktos techninės apžiūros (TA) pripažinimo tvarką. Tada toks valdžios ketinimas sukėlė vežėjų nepasitenkinimą ir buvo atidėtas trims mėnesiams. Balandis jau čia. Ko laukti vežėjams?