Analizė

Šių metų spalio 25 d. „Linavos” tinklapyje buvo paskelbta informacija, kad spalio 23 d. asociacijos prezidiumas patenkino generalinio sekretoriaus Vytauto Milėno prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų. Pranešime taip pat teigiama, kad darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu ir kad naujuoju „Linavos” generaliniu sekretoriumi paskirtas Tomas Garuolis, kuris iki šiol ėjo sekretoriaus transporto politikai pareigas. Ši žinia tapo gana netikėta ir sukėlė diskusiją dėl V. Milėno pasitraukimo iš savo posto priežasčių.

2016 metų pradžioje stambi Lietuvos transporto kompanija „Girteka Logistics“ pranešė, kad pasirašė kontraktą dėl 1000 vilkikų įsigijimo iš „Mercedes-Benz“. Šių metų rugsėjį pasirodė oficiali informacija, kad įmonė savo parką atnaujins dar 2000 naujų „Volvo FH“ vilkikų. Tai yra milžiniški skaičiai lietuviškai vežėjų rinkai ir teoriškai gali pakeisti jos konfigūraciją. Tačiau, galimai, šie pirkiniai didžiąja dalimi bus naudojami ne Lietuvoje ir net ne kitose Europos valstybėse. Jūsų dėmesiui CargoNews.lt tyrimas.   

Kaip buvo rašoma pirmoje straipsnio dalyje, Lietuvoje vienareikšmiškai trūksta sunkvežimių vairuotojų, ir „Linava“ kartu su valstybės institucijomis stengiasi pagreitinti bei palengvinti užsieniečių įsidarbinimo mūsų šalyje procesą, nes vežėjų paklausa jiems didžiulė. Tačiau ar negali būti taip, kad problemų su trečiųjų šalių vairuotojais daugiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir kainos-kokybės santykis iš tiesų yra ne jų naudai? Be to – ar jų ne per daug Lietuvos rinkai?

Lietuvoje jau seniai jaučiasi sunkvežimių vairuotojų trūkumas, ir vežėjai masiškai samdo trečiųjų šalių piliečius. Tokiu būdu, pastarieji tampa vis svarbesniu faktoriumi šalies transporto rinkoje. Tačiau situacija yra dviprasmiška ir vertinama įvairiai. CargoNews.lt nusprendė išryškinti esminius šio klausimo aspektus.

Pastaruoju metu dėl įvairių priežasčių vežėjų verslas komplikavosi. Todėl jie priversti ieškoti naujų būdų, kaip užsidirbti. Vienas iš tokių – naujų rinkų paieška. Norvegija atrodo patraukliai, bet kartu tai specifinė valstybė, nepriklausanti Europos Sąjungai. Todėl transporto verslo pradžios ir vykdymo sąlygos joje ypatingos. CargoNews.lt nusprendė padėti vežėjams suprasti, ko reikalauja darbas šioje šalyje. Niuansų tikrai nemažai.

Sudarydami lizingo sutartį numanome, kad lizingo bendrovės parengtame dokumente apgalvoti visi sprendimai visoms galimoms situacijoms. Tačiau esama situacijų, kuriose lizingo gavėjai stoja į teisinį ginčą su lizingo bendrove. Kokias jie turi galimybes?

Prieš kurį laiką Lietuvos Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) paskelbė, kad keičiasi užsienio valstybių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių pervežimą išdavimo tvarka. Tai yra labai svarbus sprendimas vežėjams, todėl CargoNews.lt nusprendė detaliau pasidomėti šiuo klausimu, siekiant sužinoti VKTI motyvus ir transporto sektoriaus reakciją į pasikeitimus. Nuomonių buvo įvairių.  

Lenkijoje jau kurį laiką veikia vadinamoji kelių monitoringo sistema, kurios tikslas yra efektyvesnis akcizinių mokesčių surinkimas. Vežėjai – tiek lenkiški, tiek lietuviški – nuo pat pradžių kritiškai žiūrėjo į jos įvedimą, bet dabar jau reikia žiūrėti, ar ji veikia sklandžiai. Atrodė, kad pagrindo nerimui nėra, bet staiga iškilo netikėtos problemos. CargoNews.lt nusprendė išsiaiškinti, kas atsitiko ir kiek tai yra rimta.

Prieš metus prasidėjusios didžioji Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) permainos jau duoda tokių rezultatų, apie kuriuos kalbėjo jų architektai: mažėja „aklų pasimatymų“ su sunkiojo transporto vairuotojais – įdiegus automatizuotą transporto kontrolės sistemą (ji fiksuos pravažiuojančių transporto priemonių svorį, gabaritus ir kitus duomenis, o informaciją apie nukrypimus nuo normos siųs netoliese budintiems kontrolieriams) artimiausioje ateityje nuodugniai bus tikrinami tik abejonių keliantys vilkikai. T. y. sąžiningai dirbantys verslo žmonės išvengia bergždžios gaišaties, o linkusiems sukčiauti mažėja landų. Tačiau bene svarbiausias pokytis – VKTI ekspertų komanda imasi profesionalios eismo įvykių analizės.

Valstybės institucijos egzistuoja tame tarpe tam, kad prižiūrėtų tinkamą teisės aktų taikymą. Tačiau būna atvejų, kai jos vietoj to, kad kovotų su sukčiavimu ir kitais nusikaltimais, ima piktnaudžiauti savo įgaliojimais, manipuliuodamos juridinės bazės spragomis ar tiesiog klaidingai interpretuodamos jos nuostatas. Žiniasklaidos kaip ketvirtos valdžios užduotis – atkreipti visuomenės dėmesį į tokius epizodus, kad nugalėtų teisingumas, ir kitą kartą viskas vyktų pagal įstatymą.