Šiandien vežėjai susiduria su daugybe problemų, ribojančių jų konkurencingumą. Viena iš jų – brangstantis draudimas, kuriuo susidomėjo net Vyriausybė. Be to, kartais sunku suprasti automobilio ir krovinio draudimo tvarką bei apimtį, kai kelyje įvyksta specifinis incidentas. Todėl aktualu pasiaiškinti, kas vyksta draudimo rinkoje ir ar galėtų vežėjai jaustis saugūs pačiose netikėčiausiose situacijose.
Tradiciškai besibaigiant pirmajam 2017-ųjų ketvirčiui pateikiama oficiali statistika apie transporto ir logistikos įmonių „sveikatą“ šįkart pažėrė dviprasmiškų minčių. Panašu, kad pernai ūgtelėjo beveik visi svarbiausi rodikliai, technikos pardavėjai džiaugėsi naujais rekordais, o Susisiekimo ministerijos valdininkai – pakilusiais šio sektoriaus reitingais. Tuo pat metu paskelbus Lietuvos bendrovių atlyginimų vidurkius, transportininkų bendruomenėje nuvilnijo diskusijų banga apie nesąžiningą konkurenciją. Kas iš tiesų čia vyksta ir ko galima tikėtis artimiausiu metu?
Vežėjų verslo aplinka yra labai konkurencinga. Todėl bet kokia priemonė, kuri leistų pastebimai sumažinti išlaidas, yra labai svarbi. Šiandien viena iš didžiausių transportininkų problemų – brangūs degalai. Elektriniu varikliu varomi vilkikai būtų efektyvus jos sprendimo būdas. Be to, jie taptų veiksmingu atsaku į ekologinį iššūkį, nes šiuo metu didžioji dalis sunkvežimių naudoja taršius dyzelinius agregatus, kurie nepatinka ES. Tad, pats laikas pažiūrėti, kas naujo sunkiųjų elektrinių variklių rinkoje.
„Cargo.lt“ krovinių biržos naudotojų forume kilo eilinė diskusija, kurios metu paaiškėjo, kad Lietuvoje veikiantys ekspeditoriai nelinkę naudotis šalyje veikiančių draudimo kompanijų paslaugomis. Kalbėdami apie ekspedicijos draudimą, vieni verslininkai tvirtina manantys, kad ši apsauga realiai neveikia, o kiti sako neturintys jokių su tuo susijusių problemų. Kokie skirtumai tarp Lietuvoje ir Vakarų Europoje veikiančių draudimo kompanijų paslaugų? Į ką ekspeditoriai turėtų atkreipti dėmesį, kad išvengtų nesėkmingos praktikos su draudimo bendrovėmis?
2015 m. transporto ir logistikos sektoriaus dalis šalies BVP sudarė 11,7 proc. Iš jų net 6 proc. sukūrė privačios kelių transporto įmonės. Todėl kelių transporto sektorius turi būti vertinamas kaip strateginė Lietuvos ekonomikos dalis, ir jo plėtra yra išskirtinai svarbi ekonominei šalies raidai. Tačiau bet kokio verslo plėtra pirmiausiai reikalauja investicijų.
Nuo 2017 metų vasario 7 d. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST), kuri atlieka ir sienos apsaugos funkciją, atnaujino fizinių asmenų ir transporto priemonių dokumentų kontrolę prie sienos su Baltarusija (Smolensko, Briansko ir Pskovo srityse). Tai yra išskirtinis įvykis, kadangi Rusija ir Baltarusija yra „Sąjunginės valstybės“ bei Eurazijos ekonominės sąjungos nariai, ir ligi šiol išorine Rusijos siena faktiškai buvo Baltarusijos siena. Šiame kontekste svarbu suprasti, kodėl tai atsitiko ir kokį poveikį Maskvos ir Minsko nesutarimai gali turėti Lietuvos vežėjams.
Transporto veikla visada buvo tarp labiausiai finansiniu požiūriu rizikingų verslų. Įmonės finansinei būklei suprastėjus iki kritinės ribos, svarbu žinoti, kada ir kokių veiksmų turi imtis direktorius ir akcininkai, kad išspręstų šią nemalonią situaciją geriausiai visų suinteresuotų šalių atžvilgiu.
Britų sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos tapo šoku ne tik politinei Europos bendruomenei, bet ir jos verslui. Dar daugiau, tie, kas inicijavo šį žingsnį, greičiausiai iki galo nesuvokė, kokios gali būti jo pasekmės tiek britų, tiek kitų ES šalių įvairių sričių verslininkams. Krovinių gabenimo sektorius yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikoje, ir jis vienaip ar kitaip pajus Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos skyrybų rezultatus. Pagrindinis klausimas: „Kaip?“
Draudimas – tai aktuali ir skausminga tema tiek vežėjams, tiek ekspeditoriams. Norint apsisaugoti nuo galimų rizikų, dirbantiems transporte tenka draustis ir privalomuoju, ir savanoriškuoju draudimu. Formuojantis draudimo rinkai, draudėjo paslaugas ilgainiui ėmė teikti draudimo brokeriai. Kaip visuomet, kai kokioje nors veiklos sferoje atsiranda tarpininkai, atsiranda ir tokių, kurie mano juos esant „parazituojančiais elementais“ ir „piktžaizdėmis“.
Prieš keletą savaičių socialiniuose tinkluose technikai neabejingi internautai dalijosi nuotraukų galerija su kažkur Bulgarijos provincijoje užfiksuotos variklių alyvos „gamyklos“ vaizdais. Pastarieji – kalnai įvairios talpos alyvų bakeliai, dėžės kamštelių, stirtos prestižinių prekinių ženklų etikečių ir velniai žino kokio skysčio, pakrikštyto „alyva“, cisternos – neabejotinai išgąsdino visus, naudojančius „Shell“, „Castrol“, „Mobil“ ar panašius variklio tepimo sistemos produktus. CargoNews.lt pabandė atskleisti tokio pobūdžio aferų mechanizmą ir riziką, su kuria neišvengiamai susiduria transportininkai, įsigiję falsifikuotos alyvos.