2016 metų pradžioje specialius reikalavimus kitų šalių vairuotojams kėlė tik Vokietija, o po metų tokių valstybių buvo jau keturios. Ko reikalauja šios šalys ir ko galima tikėtis netolimoje ateityje?
Darbuotojų materialinės atsakomybės tema visais laikais buvo, yra, ir, tikriausiai, bus aktuali. Transporto versle ši tema ypač svarbi, nes darbuotojo (vairuotojo) dispozicijon perduodamas brangus automobilis ir krovinys. Netekus ar apgadinus krovinį, vežėjas arba jo draudimo bendrovė privalės sumokėti krovinio savininkui apvalią sumą. Be to, pasitaiko atvejų, kai nesąžiningam vairuotojui bandant pervežti kontrabandą, muitininkai konfiskuoja „kontrabandos gabenimo priemones“ – vilkikus ir puspriekabes. Ir šiuo atveju transporto įmonės patiria didelių nuostolių.
Nors didysis „dyzelgeito“ skandalas, susijęs su vidaus degimo variklių į aplinką skleidžiamais teršalais, sunkvežimių gamintojų tiesiogiai nepalietė, vis dėlto technikos ekspertai perspėja apie 2017-aisiais laukiančius didelius iššūkius: šį rugsėjį įsigalios nauja automobilių taršos matavimo metodika RDE (Real Driving Emissions), kuri bus atliekama realiomis važiavimo sąlygomis. Neabejojama, kad tokiu būdu tikrinant kiek iš tiesų mašina yra „žalia“, bus apnuoginta ne viena nauja technologinė smegduobė. Tarp jų ir azoto oksidų problema.
Vežėjų saugumas Europoje peržiūrimas iš naujo: statistika rodo apie sparčiai dažnėjančias krovinių vagystes, migrantai nebeatrodo nepavojingi, o ataka Berlyne parodė, kad reikia saugoti ne tik krovinius. Kaip šie faktai veikia vežėjus ir jų interesus ginančias organizacijas?
Vertinant 2016 metais didžiausią poveikį Rusijos transporto sistemai padariusius faktorius, pirmoje vietoje minima 2015 metais Rusijoje įvesta kelių rinkliavos sistema „Platon“. Pirmieji pilni šios sistemos veikimo metai pakeitė vežėjų veiklos sąlygas, pasėjo daugybę gandų ir pažadėjo mokesčio didinimą. Ką ši sistema žada 2017 metais?
Jei norite pasiklausyti, kokiais dideliais necenzūrinės leksikos rezervais disponuoja transporto įmonių akcininkai, užveskite kalbą apie draudimo kainas. Antai standartinis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo pasiūlymas mūsiškiams vežėjams paprastai siekia 3000 eurų, kai kolegos kaimyninėse šalyse už tą patį produktą moka bent dvigubai mažesnes sumas. Su KASKO draudimu reikalai kiek geresni, bet ne tiek, kad „Linavos“ kongrese nebūtų svarstomas „Lindra 2“ renesansas. Tačiau yra dar viena alternatyva – savidrauda. Kaip tai veikia ir kada verta planuoti tokio fondo steigimą?
Tradiciniame „Logistikos ir transporto forume“, kurį kasmet organizuoja kolegos iš „Verslo žinių“, savo įžvalgomis dalijęsi makroekonomikos analitikai perspėjo tai, kas atrodė sunku 2016-aisiais yra viso labo „žiedeliai“ to, kas laukiai artimiausioje ateityje. DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipė dėmesį į stiprėjantį protekcionizmą ir į transportininkų ratus kaišiojamus politinius „pagalius“.
Šiais metais verslas Lietuvoje rodo grėsmingus signalus: statistika rodo, kad šalyje rekordiškai išaugo verslo ginčų teismuose skaičius, padidėjo verslo skolos ir labai išaugo bankroto bylų skaičius. Ar šie signalai turi kelti nerimą vežėjams?
Kiek egzistuoja žmonija – tiek vykdomi nusikaltimai, o kontrabanda egzistuoja nuo tų laikų, kai atsirado sienos ir muitinės. Matyt, prigimtis verčia kai kuriuos iš mūsų bandyti prigriebti didesnį ar saldesnį pyrago gabaliuką, uždraustą įstatymu. Nesąžiningi asmenys ar organizacijos neretai pasinaudoja krovinius gabenančiomis transporto priemonėmis savo nusikalstamiems tikslams – kontrabandos gabenimui, o nukenčia tokiu atveju ne tik valstybės, bet ir vežėjo įmonės interesai, nors pati įmonė nusikaltime ir nedalyvauja.
2016 metų lapkričio 29 dieną Maskvoje įvyko bendros Rusijos ir Lietuvos transporto komisijos posėdis, kurio metu buvo susitarta dėl leidimų tarptautiniams krovinių gabenimams kvotų 2017 metais. Susitikime iš Rusijos pusės dalyvavo Automobilių transporto agentūros („Rosavtotrans“) generalinis direktorius Aleksej Dvojnyx, Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP ir Federalinės transporto sferos priežiūros tarnybos („Rostransnadzor“) atstovai. Šių derybų eigą ir rezultatus Lietuvos vežėjų interesus susitikime atstovavę asmenys – Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava” prezidentas Erlandas Mikėnas ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Vladislavas Kondratovičius – vertina labai skirtingai.