Šiais metais verslas Lietuvoje rodo grėsmingus signalus: statistika rodo, kad šalyje rekordiškai išaugo verslo ginčų teismuose skaičius, padidėjo verslo skolos ir labai išaugo bankroto bylų skaičius. Ar šie signalai turi kelti nerimą vežėjams?
Kiek egzistuoja žmonija – tiek vykdomi nusikaltimai, o kontrabanda egzistuoja nuo tų laikų, kai atsirado sienos ir muitinės. Matyt, prigimtis verčia kai kuriuos iš mūsų bandyti prigriebti didesnį ar saldesnį pyrago gabaliuką, uždraustą įstatymu. Nesąžiningi asmenys ar organizacijos neretai pasinaudoja krovinius gabenančiomis transporto priemonėmis savo nusikalstamiems tikslams – kontrabandos gabenimui, o nukenčia tokiu atveju ne tik valstybės, bet ir vežėjo įmonės interesai, nors pati įmonė nusikaltime ir nedalyvauja.
2016 metų lapkričio 29 dieną Maskvoje įvyko bendros Rusijos ir Lietuvos transporto komisijos posėdis, kurio metu buvo susitarta dėl leidimų tarptautiniams krovinių gabenimams kvotų 2017 metais. Susitikime iš Rusijos pusės dalyvavo Automobilių transporto agentūros („Rosavtotrans“) generalinis direktorius Aleksej Dvojnyx, Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP ir Federalinės transporto sferos priežiūros tarnybos („Rostransnadzor“) atstovai. Šių derybų eigą ir rezultatus Lietuvos vežėjų interesus susitikime atstovavę asmenys – Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava” prezidentas Erlandas Mikėnas ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Vladislavas Kondratovičius – vertina labai skirtingai.
Kada, kam ir kokia apimtimi tenka atsakomybė už krovinį yra narstyta mažiausiai 1001 kartą, todėl nežinomųjų tokiose transportininkų istorijose praktiškai nėra. Kur kas daugiau klausimų kyla apie neturtinę žalą nukentėjusiems per sunkvežimių sukeltas avarijas. Kodėl? Visų pirma todėl, kad čia persipina baudžiamoji ir civilinė teisė, o incidento dalyvių veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Kad tai iš tiesų painu galima spręsti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šį rudenį paskelbtos nutarties byloje, narstytoje nuo 2004-ųjų.
Statistiškai sunkiojo transporto avarijų įvyksta gerokai mažiau nei lengvųjų automobilių, tačiau jų pasekmės kaip taisyklė būna kur kas liūdnesnės. Nuostoliai neišvengiamai skaičiuojami dešimtims tūkstančių, nes kaip taisyklė nukenčia ne tik vilkikas ar puspriekabė, bet ir gabenamas krovinys. Nors vežėjas beveik visuomet atsako už jam patikėtą svetimą turtą, visgi tam tikrų išimčių esama.
Savo Vyriausybių remiami Lenkijos ir Rusijos vežėjai eilinį kartą susitiko Krokuvoje, kur buvo deramasi dėl tarpusavio leidimų pasidalinimo. Dvi dienas trukusios derybos baigėsi apčiuopiamu susitarimu. Kaip tai gali paliesti Lietuvos verslininkus?
Miegas – ne tik poilsis. Tai – procesas, kurio metu organizmas turi atgauti jėgas. Neseniai CargoNews rašyta, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje užsnūdusio vairuotojo sukelti įvykiai gali būti traktuojami, kaip nedraudžiamas įvykis. Verta pastebėti, kad esama ir daugiau prasto vairuotojų miego keliamų pavojų, kuriems Europoje skiriama vis daugiau dėmesio.
Rugsėjo mėnesį Lenkijos vežėjų asociacija ZMPD ir Vyriausybės atstovai (įskaitant susisiekimo viceministrą) privertė Rusijos susisiekimo viceministrą patvirtinti instrukciją, kaip turėtų būti aiškinami tarptautinius pervežimus automobiliais Rusijoje reglamentuojantys teisės aktai. Tai – jau kelintas susitikimas, kurių metu lenkai sugeba išsireikalauti tarptautiniuose teisės aktuose numatytas teises. O ką sugeba lietuviai?
Tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygos bei jų apmokėjimas yra ypatingi. Kaip žinia, didžiąją daugumos jų pajamų dalį sudaro dienpinigiai, t.y. neapmokestinami priedai, mokami už darbą komandiruotėje. Ir nors bendras atlyginimų transporto sektoriuje lygis yra aukštesnis, nei Lietuvos vidutinė alga, tačiau vairuotojai dažnai jaučiasi socialiai neapsaugoti.
Norint sąskaitoje turėti daugiau lėšų, reikia didinti savo pajamas ir mažinti išlaidas. Ši paprasta tiesa galioja ir namų ūkyje, ir versle. Transporto sektoriuje esanti didžiulė konkurencija verčia įmones skaičiuoti kiekviena eurą ir optimizuoti savo veiklą visais įmanomais būdais. Kartu su keleto ekspeditorių įmonių atstovais aptarėme, kaip šio sektoriaus įmonės gali mažinti savo kaštus.