Transportininkus kaip ir vilkus peni kojos, todėl bet kokia gaišatis pakrovimo-perkrovimo-iškrovimo metu tiesiogiai susijusi su vežėjų pajamomis. Kaip apsisaugoti nuo logistikos proceso „įžaidėjų“ klaidų ir su tuo susijusių nuostolių? CargoNews.lt pateikia keletą teisininkų rekomendacijų.
Pastaruoju metu Lietuvos transportininkų bendruomenėje kilusi diskusijų banga dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainų. Pastarosios auga kaip išprotėjusios ir, „Linavos“ prezidento Erlando Mikėno skaičiavimais, nuo 2003-ųjų iki 2016-ųjų vieno vilkiko draudimas vidutiniškai pabrango nuo 600 iki 4000 eurų. Ar tai iš tiesų tėra primityvus draudikų lupikavimas? Galbūt drakoniškos įmokos tėra indikatorius, bylojantis apie gilesnes problemas?
Krovinių sugadinimai, praradimai, vėlavimai yra neišvengiama logistikos verslo dalis. Kad ir kaip besistengiant tas rizikas sumažinti, diegiant kokybės valdymo sistemas, rašant instrukcijas vairuotojams, perkant draudimo polisus – tam tikra objektyvi problemų tikimybė lieka. Tuomet, savaime suprantama, įsiplieskia ginčai dėl nuostolių atlyginimo.
Oficialioji Lietuvoje fiksuojamų įmonių bankrotų statistika liudija, kad krovinių gabenimo veikla yra maždaug tirskart mažiau rizikinga nei prekyba. Visgi transportininkai patenka į dažnausiai finansinį krachą patiriančių penketuką, o verslo klimatą šiame sektoriuje analizuojantys teisininkai prognozuoja pastaruoju metu išaugusią vežėjų bankrotų grėsmę. Ką apie šiuos dalykus reiktų žinoti, ko saugotis ir kaip elgtis susidūrus su bankrutuojančiomis kompanijomis? CargoNews.lt savo įžvalgomis sutiko pasidalinti advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatas, bankroto ir restruktūrizavimo administratorius Marius Tamošiūnas.
Apie itin spartų komercinio transporto parko atnaujinimą Lietuvoje po įsiplieskusio ekonominio karo tarp Rusijos ir Europos CargoNews.lt jau ne kartą rašė: netekusios darbo įprastuose maršrutuose tarp Vakarų ir Muitų sąjungos valstybių, vežėjų įmonės persėdo į „Euro 6“ aplinkosauginius standartus atitinkančius vilkikus ir pakankamai sėkmingai rado ką veikti Senojo žemyno rinkose. Ši rokiruotė sukėlė tikrą užsakymų laviną ir kitose transportininkus aptarnaujančiose kompanijose.
Europoje kelių mokesčiai brangsta ir toliau tendencingai brangs. Jeigu dar ne taip seniai, kertant Europą, išlaidos kelių mokesčiams sudarydavo nedideles sumas, tai dabar tam reikalingi pinigai gali prilygti sunaudojamų degalų kainai. Tai ypač skausmingai jaučia vežėjai, kurie seniau važinėdavo į Rusiją, o pastaraisiais metais maršrutus nukreipė Vakarų kryptimi. Ką apie kelių mokesčius turėtų žinoti transporto parkų valdytojai?
Vidaus reikalų ministerija paskelbė atsisakanti planų įvesti visuotinai galiojantį nulio promilių reikalavimą visiems vairuotojams. Tačiau nuo 2015 metų Lietuvoje važiuojantys sunkvežimių, autobusų, taksi automobilių, motociklų, keturračių ir 2 metų vairavimo stažo neturintys vairuotojai turi būti visiškai blaivūs. Tai yra – alkoholio kiekis jų kraujyje turi būti ne didesnis, nei 0,0 promilių. Tai reiškia, kad teisiškai bent kiek didesnis kiekis reiškia girtumą. Tuo tarpu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, alkoholio kiekis kraujyje iki 0,1 promilės nėra nustatomas.
Nepaisant įvairių elektroninių prekių judėjimo kontrolės mechanizmų, senosios apsaugos priemonės – plombos – tebėra svarbi verslo dalis. Tiek transporto įmonių vadovai, tiek advokatai pastebi, kad bent jau artimiausioje ateityje padėtis nesikeis. Štai kodėl.
Kas yra kas Lietuvos transporto pasaulyje tiek vežėjai, tiek sunkiasvorės technikos pardavėjai nemirktelėję galėtų išvardinti pažadinti vidury nakties. Nepaisant to, praėjusią savaitę „Litexpo“ parodų centre tris dienas vykusiose parodose TRANSBALTICA, BALTTECHNIKA ir MECHANIKA savo stendus turėjo visi vilkikų pardavėjai, išskyrus DAF.
Lygiai prieš 60 metų balandžio 26-ąją į pirmąjį reisą išplaukė „tikras“ konteinerinis laivas „Ideal X“, todėl šią dieną teoriškai galima laikyti konteinerių verslo nišos gimtadieniu. Nors lig šiol konteineriai daugiausia asocijuojasi su jūrų transportu, visgi jų svarbą vežėjams automobiliams pervertinti neįmanoma. Daugiau nei 38 mln. tonų krovinių pernai apdorojęs Klaipėdos uostas apie 80 proc. jų išgabena geležinkeliu, tačiau likusių 20 proc. net labai įsikarščiavęs nepavadinsi „smulkmena“. Ko artimiausiu metu vežėjai gali tikėtis iš savo partnerių vakariniame Lietuvos pakraštyje? Kaip ir kodėl kinta konteinerių krovos dinamika? Kuris Baltijos uostas čia griežia pirmuoju smuiku? Atsakymų į šūsnį panašių klausimų CargoNews.lt ieškojo susitikime su Klaipėdos uoste įsikūrusių kompanijų vadovais.