Analizė

Išeidamas iš namų, arba važiuodamas į komandiruotę, žmogus paprastai tikisi, kad jis sėkmingai pasieks suplanuotą kelionės tikslą ir grįš numatytų laiku. Deja, kaip rodo liūdna įvykių kelyje statistika, taip nutinka ne visada. Susižalojus autoįvykio metu, vairuotojui gali prireikti įvairaus lygio medicinos pagalbos. Kaip žinia, užsienio šalyse medicinos paslaugų kainos gali būti nemažos. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime, kokiais būdais galima apsisaugoti nuo nenumatytų didelių išlaidų už medicinos paslaugas.

Praėjusią savaitę CargoNews.lt publikuotame straipsnyje apie augantį krovinių vagysčių skaičių minėjome draudikų skatinimą pakrautus sunkvežimius laikyti saugomose aikštelėse. Kyla klausimas: kaip identifikuoti saugomas aikšteles ir kokiais kriterijais remiantis, jas galima atskirti nuo nesaugomų? Ar tai gali nustatyti tik vadybininkas, ar galima patikėti ir vairuotojui?

Prieš penkerius metus į pirmą kartą Lietuvoje surengtas „The Drivers‘ Fuel Challenge“ varžybas tiek vilkikų vairuotojai, tiek transporto kompanijų savininkai žiūrėjo pro pirštus: vieni slapčia vylėsi, kad esamos degalų normos nebus pakoreguotos atskleidus, kaip ekonomiškai iš tiesų įmanoma gabenti krovinius, o verslo žmonės tai laikė tiesiog nekalta pramoga. Šiandien padėtis pasikeitė beveik neatpažįstamai. „Volvo Trucks“ pasiūlytas degalų taupymo žaidimas pasirodė esąs užkrečiamas tarsi virusas. Štai kodėl.

Keletą pastarųjų metų autoverslininkams, siekiantiems trūks plyš sugriauti Lietuvoje veikiančią techninės apžiūros sistemą ir iš esmės panaikinti vienintelį  filtrą, ribojantį galimybes į kelius ir gatves išvairuoti ratuotas griuvenas, nesiseka. Jų interesus atstovaujantys ir atitinkamas įstatymų pataisas „stumiantys“ Seimo nariai vienas po kito įsivelia į skandalingas istorijas, todėl nebegali būti revoliucinių idėjų vėliavnešiais. Iš „Saugaus eismo automobilių keliais“ įstatymo pataisų kūrėjų gretų pasitraukė buvęs Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, nes – pasak aštrialiežuvių politikos apžvalgininkų – savo „karjerą uždarė „Stumbro“ gėrimo dėžėje“. Po įstatymo pakeitimo projektu nebėra ir etatinio didžiosios politikos skandalisto Petro Gražulio pavardės. Dabar šiame fronte grumtis liko tik Arvydas Mockus ir Pranas Žeimys, kuriems pateisinti mašinų remontininkų lūkesčius taip pat sekasi ne per geriausiai.

Rugpjūčio pabaigoje asociacijos „Linava“ vadovai Kauno vežėjų klube surengė susitikimą su Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, po kurio pasidžiaugė bendromis jėgomis išspręstomis problemomis. Tiksliau dviem dalykais: Baltarusijoje sulaikomų puspriekabių atomazga ir Baltarusijos-Rusijos sienos kirtimo galvosūkiais. Iš tiesų, jei Minsko valia įstrigusi „lietuviška“ technika pagaliau grįžo pas tikruosius savininkus, tai kelionių į Rusijos gilumą bėdos nedingo niekur.

Transportininkus kaip ir vilkus peni kojos, todėl bet kokia gaišatis pakrovimo-perkrovimo-iškrovimo metu tiesiogiai susijusi su vežėjų pajamomis. Kaip apsisaugoti nuo logistikos proceso „įžaidėjų“ klaidų ir su tuo susijusių nuostolių? CargoNews.lt pateikia keletą teisininkų rekomendacijų.

„Bloomberg“ analitikai mano, kad po kelių iš eilės nesėkmingų bandymų atsitiesti Rusijos ekonomika pagaliau atsidūrė ant išėjimo iš ilgiausiai per porą pastarųjų dešimtmečių ją sekinusios recesijos slenksčio, rašo rbc.ru.

Atmosferinių variklių eroje, kai apie kompiuterius servisų meistrai žinojo tiek pat, kiek kaimo kalviai apie dantų protezavimą, padidinti automobilių motorų galią buvo galima keletu būdų – keičiant velenėlius, oro paėmimo sistemą, koreguojant suspaudimo laipsnį, šlifuojant degimo kameras ir atliekant krūvą panašių sudėtingų mechaninių operacijų. Visiems jiems bendra buvo tai, kad norint pasiekti gerų rezultatų tekdavo valandų valandas praleisti prie metalo apdirbimo staklių.  Šiais laikais, kai elektronika kontroliuoja viską, pradedant įpurškiamų degalų dozes ir baigiant stiklų valdytuvų darbą, kur kas įspūdingesnių rezultatų galima pasiekti turint paprasčiausią  kompiuterį.

Porą pastarųjų metų transportininkų gildija grįžta prie vadinamosios „TIR sistemos krizės“ temos. Tačiau pradėjus nagrinėti, koks šio žodžių junginio turinys, aiškėja negudri tiesa: į 68 pasaulio šalyse nuo 1949-ųjų veikiančio tarptautinio tranzito mechanizmo ratus pagalius kaišioja Rusija.

Palydoviniai kelių navigacijos įrenginiai – visiškai įprastas reiškinys tiek automobiliuose, tiek daugumos žmonių kišenėse. Būtent mobilūs išmanieji įrenginiai, kuriuose gamintojai diegia navigacines programas (kaip „Google Maps“ ar „Apple Maps“), vis dažniau verčia atsirasti abejonę – ką rinktis: specialų navigacijos prietaisą, ar tiesiog atsisiųsti programėlę (neretai nemokamą) į jau turimą išmanųjį įrenginį?