Analizė

Nereikia turėti itin daug fantazijos tam, kad įsivaizduotum kokios nuotaikos apninka nedidelės transporto įmonės savininką iš degalų tiekėjo sulaukus lakoniškos žinutės-perspėjimo, jog po paskutinių vizitų į „BP Luxemburg“ ir „OMW Austria“ degalines, buvo „išeikvotas sutartas mėnesio limitas“. Sulaukus detalios ataskaitos aiškėja, kad pačiame Vakarų Europos viduryje per penketą dienų kažkas skirtingose degalinėse apsilankė 16 kartų ir įsigijo dyzelino už daugiau nei 8000 eurų. Liūdnoji šios istorijos dalis – tuo metu visi įmonės sunkvežimiai gabeno krovinius kitame žemės pakraštyje ir už minėtus pinigus negavo nė lašo degalų. Redakcijoje apsilankiusio transporto verslo senbuvio A. U. (jo prašymu neatskleisime asmens ir įmonės tapatybės) pasakojama istorija tokia skausminga, kokia tik gali būti pirmoji akistata su sukčiais.

Nuo pat kalendorinių metų pradžios mūsiškiai transportininkai buvo priversti laviruoti bandydami tiek rasti savo nišą Senojo žemyno rinkose, tiek išsaugoti turėtas pozicijas Rusijoje. Ypač sudėtinga padėtis susidarė pastarojoje šalyje, kai pernai gruodį rusai pradėjo savaip traktuoti tarptautinio krovinių gabenimo sutartis ir iš esmės drausti per Rusiją vežti krovinius trečiosioms šalims. Dėl to kilo didžiulis konfliktas su Lenkija, kurio rezultatas (nepamirškite konflikto Ukrainoje) – itin komplikuotos pačių rusų vežėjų galimybės pasiekti Europą.

2014 metų pabaigoje Rusijos Federacijos priimtas federalinis įstatymas Nr. 362-FZ ir 2015 metų gruodį RF prezidento išleistas dekretas sukėlė audrą, dalinantis 2016 metų leidimus. Tiksliau, audrą sukėlė tik dalinantis leidimus su Lenkija. Rusijos vyriausybės atstovai oficialiai paskelbė, kad, derantis su kitomis šalimis, nekilo jokių problemų.

Nors jokių fiskalinių revoliucijų 2016-aisiais valdžios institucijos nesuplanavo (bent jau tokių, kurios būtų aktualios išimtinai vežėjams), visgi džiaugtis štiliu nėra kaip. Šiais metais atsiras keletas naujų prievolių transporto įmonių vadybininkams bei finansininkams, kurias vieni vadina „košmaru“, kiti – siūlo situacijos be reikalo nedramatizuoti.

Lietuvos eksportuotojams pavykus atsikratyti priklausomybės nuo į ekonominę duobę įkritusios Rusijos, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia naują riziką – Lenkiją. Apie tai ir kokiomis nuotaikomis šiemet gyvens Lietuva ekonomistas kalbėjo „Swedbank“ ekonomikos prognozių pristatyme.

Už bemaž pustrečio tūkstančio kilometrų nuo Lietuvos esanti Turkija jau seniai nebėra ypatinga egzotika. Daugiau nei 75 milijonus gyventojų turinti šalis tapo patraukliu atostogų kraštu, o Turkijoje išauginti vaisiai bei daržovės (kaip ir ten pagamintos pramoninės prekės) jau nieko nebestebina.

Sociologinės apklausos, narstančios kokiais kriterijais žmonės renkasi žieminius automobilio langų ploviklius liudija, kad vairuotojo sprendimas priklauso nuo trijų dalykų: deklaruojamos užšalimo temperatūros, kainos ir kokybės. Su pirmaisiais dviem parametrais viskas daugiau mažiau aišku, sąvokos „gera kokybė“ turinys lig šiol buvo toks pat aiškus kaip ir žodžių junginys „humaniškas garvežys“. Kodėl? Todėl kad nebuvo jokios realios galimybės objektyviai palyginti skirtingų gaminių „darbines“ savybes.

Kai kalba eina apie krovinį, turbūt pirmiausia galvojate apie tas konkrečias prekes, kurios bus gabenamos iš taško A į tašką B. Ir tikrai dažnai pamirštame, kad krovinys labai dažnai pirmiausia kraunamas ant padėklų, paprasčiau vadinamų paletėmis: būtent taip saugiau ir patogiau.

Pasakojimą galima pradėti nuo muitinės pareigūnų minėtos istorijos, kai sunkvežimio vairuotojas iš streso, kad jo vilkikas Medininkų pasienio poste bus tikrinamas rentgeno kontrolės sistema, vos nepamiršo, kad kabinoje miega jo vaikas. Kas ta sistema, kurios turbūt labiausiai bijo kontrabandininkai?

Geras matomumas – vienas kertinių saugaus eismo dalykų, leidžiančių išvengti avarinių situacijų kelyje. Jei prieš vairuotojo akis drumzlinas skydas, apėjęs purvo, tepalų, suodžių, riebalų etc. sluoksniu, susimauti gali net ir pats atsargiausias. Teoriškai, ši problema pakankamai nesunkiai sprendžiama jei stiklas ne sueižėjęs, valytuvų šluotelės nenutriušusios, o ploviklio bakelyje teliuškuoja ne šalikelės kūdroje pasemtas vanduo. Praktiškai, viskas yra kiek sudėtingiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.