Ar Lietuvoje fiksuojamas TIR knygelių pardavimas iš tikrųjų yra toks drastiškas? Iš ko vežėjų asociacijos gali užsidirbti papildomų pajamų ir kuo jos apskritai gali būti naudingos vežėjams sunkmečio laikotarpiu? Apie Suomijos vežėjų situaciją TIR krizės bei Rusijos-Vakarų Europos ekonominio karo metu cargonews.lt kalbėjosi su Lietuvoje viešėjusiu Suomijos logistų ir vežėjų asociacijos prezidentu Teppo Mikkola.
Automobiliai, apkarstyti papildomais žibintais, visai neseniai buvo skiriamasis Skandinavijos kraštuose registruotos technikos bruožas. Pastaraisiais metais tokiu būdu patobulinti sunkvežimius vis dažniau susigundo ir mūsiškiai vežėjai. Ką reikia žinoti prieš apsiginkluojant galingesnėmis šviesos „patrankomis“? Kokia naudą tokie žibintai teikia ir kokių papildomų rūpesčių sukuria?
Keliais važinėjasi ypatinga sunkvežimių rūšis, kurios darbą riboja ne tik bendrosios sunkiasvorio transporto taisyklės, tačiau ir specifiniai, tik šiai vilkikų rūšiai priskiriami apribojimai. Neseniai įstatymu patvirtintas dar vienas tvarkos aprašas, kuris šiuos kelių milžinus padeda po padidinamuoju stiklu. Ypatinga rūšis – tai miškavežiai, kuriems Lietuvos miškuose retai pritrūksta darbo.
Ir verslo atstovai ir privatūs asmenys norėdami eksploatuoti automobilius, turi juos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD). Apsidraudę jaučiamės ramūs ir žinome, kad nutikus įvykiui, dėl kurio būsime kalti, draudimas padengs atsiradusias išlaidas. Tačiau tai nėra tiesa. Dėka atsainaus Lietuvos teismų ir valdžios požiūrio, draudimo kompanijos taiko jiems palankias taisykles, kurios prieštarauja ne tik Europos Sąjungos direktyvai, bet ir Europos Teisingumo Teismo sprendimui(ETT), bei taip sutaupo nemažas sumas klientų sąskaita.
Praėjusį penktadienį Europos Parlamente vyko konferencija apie Rusijos embargo pasekmes ir iššūkius verslui. Joje į susikaupusias problemas transportininkų požiūrį išdėstė „Linavos“ prezidiumo narys Dainius Abramavičius. Pateikiame jo pranešimo tezes.
Vežėjai senai įpratę prie įvairių Europos sąjungos direktyvų ir reikalavimų, kurie reglamentuoja jų veiką ir neretai padidina veiklos išlaidas. Laukiama ir dar vienos įsigaliosiančios direktyvos, tiesa, šį kartą ji skirta jūriniams laivams. Prognozuojama kad nuo kitų metų pradžios „į krantą bus išmesta“ dalis krovinių, kurie dabar gabenami laivais. Tiesa, vežėjai itin džiaugtis neturėtų, dalis išlaidų guls ant jų pečių – brangs sunkvežimių gabenimas keltais.
Faktai liudija, jog vyrai transporto versle karaliauja nuo neatmenamų laikų ir moterys į jų žaidimų teritoriją įsileidžiamos gana sunkiai. Cargonews.lt nedrąsiai lietė šią temą ir anksčiau, tačiau laikams keičiantis nusprendė išsiaiškinti, ar liberalesnėje Lietuvoje pakito darbdavių požiūris į moteris, vairuojančias sunkiasvores mašinas, besirūpinančias kroviniais ar netgi vadovaujančias transporto kompanijoms?
Sunkvežimių vairuotojai, kamuojami profesinių ligų, neretai pakliūvantys į auto įvykius (kuriuos dažniausiai sukelia ne patys), ne visada sulaukia laimingos pabaigos. Liūdniausiu scenarijumi pasibaigusios nelaimės darbe yra įvertintos piniginėmis kompensacijomis. Kokiais atvejais finansinė parama pasiekia nukentėjusiojo šeimą, o kada ją mokėti atsisakoma?
Kuro kortelių arba jų duomenų vagystė – tai ne vienam vežėjui pasitaikiusi bėda. Kriminalinėse suvestinėse galima rasti istorijų apie dešimtis tūkstančių litų siekiančius nuostolius, kuriuos mūsų vežėjams padarė šioje srityje besispecializuojantys nusikaltėliai, kaip taisyklė sugebantys išsisukti nuo policijos pareigūnų. Kokias spragas duomenų apsaugoje palieka tiekėjai, ir kokių saugumo taisyklių nesilaiko transportininkai, kad tokios vagystės reguliariai kartojasi?
Cargonews.lt palietęs streso įtaką tolimų reisų vairuotojų darbui, sulaukė dar vienos porcijos įžvalgų, kokias klaidas dažniausiai daro transporto profesionalai, patekę į avarijas.