Analizė

Nuo Lenkijos sienos pietuose iki Latvijos sienos šiaurėje besidriekianti „Via Baltica“ šiandien yra viena svarbiausių mūsų tranzito arterijų. Kol kas Lietuvoje nėra kito transporto koridoriaus, kuriuo Šiaurės – Pietų kryptimis būtų vežami kroviniai tokia apimtimi, kokia jie yra vežami „Via Baltica“ automagistrale. Tačiau šiandien šio kelio priežiūrai ir plėtrai skiriamas tokio dydžio finansavimas, kokio sunkiai užtenka net esamai kelio būklei palaikyti. Pastaruoju metu čia ypatingai padaugėjo skaudžių eismo įvykių.

Jau nuo liepos 1 dienos techniškai netvarkingų automobilių techninės apžiūros (TA) dokumentai gali būti anuliuoti tiesiog kelyje. Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) pateikė aprašą, kuriame nustatyta, dėl kokių priežasčių gali būti naikinamas šitų dokumentų galiojiamas. Iniciatyvą iš kelių šalinti techniškai netvarkingus automobilius, transporto bendrovių atstovai vertina teigiamai, tačiau baiminasi, kad naujomis taisyklėmis bus ir piktnaudžiaujama

Gegužės 9 dieną įvykęs „Linavos“ kongresas buvo kupinas aistrų – dalis susirinkusių negailėjo kaltinimų, kiti gynėsi ir įrodinėjo, kad jų darbo rezultatai yra geri. Manome, kad geriausiai veiklos rezultatus atspindi finansiniai rodikliai. Be pagrindinio savo tikslo – vežėjų atstovavimo ir jų problemų sprendimo, „Linava“, kaip ir kiekviena įmonė, turi siekti efektyviai naudoti savo lėšas. Bandome įvertinti, kaip gi iš tiesų dirba „Linava“.

Kiekvienais metais Europos keliuose įvyksta šimtai avarijų, į kurias patenka ir sunkvežimiai. Dėka „Volvo Trucks“ atliktos avarijų analizės, galime apžvelgti dėl kokių priežasčių sunkvežimiai patenka į auto įvykius, kokios būna pasekmės, kas labiausiai nukenčia ir kaip būtų galima išvengti skaudžių autoįvykių. Tyrime apžvelgti tik tie įvykiai, kuriuose žūdavo arba smarkiai nukentėdavo į avariją patekę žmonės ir kuriuose dalyvaudavo bent vienas sunkvežimis.

Vežėjų pečius užgula dar vienas mokestis: nuo liepos 1 d. bus įvestas mokestis už naudojimąsi pagrindiniais Latvijos keliais. Kelių rinkliavos įstatymas ( kitaip dar vadinamas „eurovinjete“) buvo priimtas dar 2008 metais, o įsigalioti turėjo 2009 m. liepos 1-ąją. Dėl nuostolių, kuriuos pasaulinės ekonominės krizės metu patyrė Latvijos autotransporto verslas, šio mokesčio taikymas buvo nukeliamas keletą kartų. Šiuo metu vežėjai išgyvena taip pat ne pačius geriausius laikus, tačiau Latvijos politikai šios rinkliavos daugiau atidėlioti neketina.

Nors Lietuvos vežėjams Ukraina ir Krymo regionas nėra pačios svarbiausios rinkos, tačiau prekybos keliai į čia jau senai praminti ir vilkikai iš Lietuvos pasirodo šiuose kraštuose. Ukrainos krizės metu Krymo autonominė respublika pakeitė savo statusą ir prisijungė prie Rusijos. Nors šio fakto tarptautinė bendruomenė nepripažįsta, vežėjams keliauti į Krymą taip kaip anksčiau nebepavyks.

Lietuvos transporto įmonės, ypač tos, kurios vykdo pervežimus į Rusiją, negali pasigirti stabilia veikla. Rinkos rodiklius veikia daugelis veiksnių, svarbiausi — politinė ir ekonominė padėtis šalies viduje ir pagrindinėse tikslinėse rinkose. Apžvelgsime, kaip pastaraisiais metais Lietuvos vežėjams sekėsi kovoti su rinkos sunkumais, ir palyginsime jų veiklos rodiklius su pagrindinių konkurentų — Lenkijos ir Latvijos įmonių — rodikliais.

Jau antrą mėnesį Lietuvos muitinės pareigūnai pasienio postuose reikalauja iš krovininių transporto priemonių vairuotojų raštu deklaruoti įvežamus degalus. Įsigaliojus šiam reikalavimui, smarkiai padidėjo eilės pasienyje. Įvažiuojantiems iš Baltarusijos į Lietuvą vilkikų vairuotojams, eilėse tenka praleisti ir po 2 paras. Vežėjai pradėjo kaltinti muitinę netinkamu darbo organizavimu, įvedus naują tvarką.

Anksčiau publikavome pirmąją straipsnio „Kaip pasirinkti patikimą ekspeditorių“ dalį. Jame aptarėme būdus, kuriuos gali naudoti vežėjai ekspeditorių patikimumo patikrinimui. Antroje dalyje aprašomos rizikos, kurias patiria patys ekspeditoriai, ir jų draudimo būdai.

Statistiniai duomenys byloja apie tai, kad Rusija ne vienerius metus yra vienas iš svarbiausių Europos užsienio ekonomikos partnerių. Ši Rytų rinka itin svarbi vežėjams. Eksportuojamųjų prekių apimtis kelių transportu iš Europos Sąjungos (ES) į Rusiją 2012-2013 metais siekė 83,4 mlrd. eurų. Anot transporto atstovų, šioje šalyje nuolat kyla iniciatyvų kaip nors “prispausti” užsienio šalių vežėjus.