Cargonews.lt praėjusią savaitę rašė apie beveik du dešimtmečius su ilgesnėmis ar trumpesnėmis atokvėpio valandėlėmis besikartojančias Rusijos sankcijas ir įvairaus kalibro draudimus. Nepaisant nuolat patiriamų nusotolių, susijusių su minėtais dalykais, ir pakankamai sėkmingo darbo naujose Vakarų šalių rinkose, gamintojai ir vežėjai nuo Rusijos nenusisuka. Verslininkai tikina, kad tai daryti būtų netikslinga…
Problemos pasienyje, neaiškumas kuomet bus ir ar išvis bus atšauktos sankcijos Rusijoje, visa tai verčia vežėjus gerai pagalvoti prieš investuojant į naują techniką. Ir vilkikai ir puspriekabės dėvisi, tad jas reikia pakeisti kitomis transporto priemonėmis, tačiau ką daryti, kai naujos pirkti nesinori arba tam nėra lėšų?
Rusijos mojavimas sankcijų ir įvairaus kalibro draudimų vėzdu su ilgesnėmis ar trumpesnėmis atokvėpio valandėlėmis kartojasi jau beveik du dešimtmečius. Tai tokia pat neišvengiamybė, kaip šlykštus lapkričio pabaigos oras. Tačiau tiek su gamtos, tiek su politikų kaprizais galima susitaikyti. Ypač jei kantrybė duoda didelius dividendus. Dėl pastarosios priežasties Lietuvos pramonininkai ir vežėjai, net turėdami galimybes dirbti civilizuotuose kraštuose, šios, aukso gysla vadinamos, rinkos neapleidžia.
Sakoma, kad dėl šventos ramybės geriau nematyti kaip gaminama virta dešra ir kaip „daroma“ politika. Lengvųjų automobilių servisų meistrai šį kalambūrą papildo pasiūlymu vengti žiūrėti, kaip atrodo jų mašinos uždaros ertmės – slenksčiai, lonžeronai, važiuoklės balkiai, durelių vidinės siūlės ir pan. Specialiu prietaisu – technoskopu – čia padarytos nuotraukos jautesnių nervų žmonėms paprastai sukelia šoką. Tačiau sunkvežimių pardavėjai kone vienbalsiais tikina, kad korozijos problema jiems neaktuali. Cargonews.lt į šiuos procesus pažvelgė atidžiau.
Europos Sąjungos statistiką kaupiančios institucijos pateikė praėjusių metų bendrijos šalių kelių transporto sektoriaus rodiklius. Tarptautiniuose pervežimuose ir toliau karaliauja Lenkijos vežėjai. Lietuvos atstovai taip pat turi kuo pasigirti.
Dienos šviesą išvydo TP privalomojo civilinės atsakomybės draudimą (TPVCAPDĮ) reglamentuojantis įstatymo projektas, kuriuo siekiama gerokai aiškiau išdėstyti draudikų teises ir pareigas. Tikimasi, kad jis suvaldys ir rinkoje esančias, beje – gerokai aukštesnes nei aplinkinėse šalyje, komercinio transporto draudimo kainas. Minėtą įstatymą inicijavo ir parengė Seimo narys Arvydas Mockus ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ specialistai.
Neseniai aptarėme, kokie teisiniai niuansai svarbūs steigiant naują transporto įmonę. Domėjomės, kokia atsakomybė laukia steigėjų, kokios pelno paskirstymo galimybės, kokį pradinį kapitalą reikia sukaupti. Tačiau liko nepaliestas dar vienas kertinis klausimas, susijęs su mokesčių našta ir mokesčių lengvatomis.
Brandaus socializmo laikais su Lietuvos vardu buvo siejama keletas stereotipų. Viena populiariausių – „Lietuvoje labai geri keliai“. Žinoma, lyginant su anapus Uralo besidriekiančiais vieškeliais, kuriuose klimpsta net vikšrinė technika, mūsiškės transporto arterijos atrodė tiesiog tobulos. Deja, reali padėtis buvo ir yra gerokai kuklesnė ir – kas yra liūdniausia – mūsiškių kelių būklė pasmerkta prastėti.
Ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamų sezoninių automobilių rinkos prekių sąraše greta stiklų plovimo skysčių, padangų ir keleto neesminių smulkmenų puikuojasi akumuliatoriai. Žiemą pastariesiems tenka gerokai didesnis krūvis, todėl natūralu, kad būtent šiuo metų laiku fiksuojama daugiausia problemų su mašinos elektros energijos saugykla. Tačiau technikos ekspertai pastebi, kad objektyvios priežastys – amžius ir atlaikytas užvedimo ciklų skaičius, sudaro viso labo 10 proc. atvejų, priverčiančių ieškoti naujo akumuliatoriaus. Net 90 proc. gedimų įvyksta dėl vairuotojų neišmanymo arba daromų klaidų. Cargonews.lt aiškinasi kur glūdi problemų šaknys ir kaip jų išvengti.
Sumažėjus pervežimų srautams į Rusiją, valdžios ir verslo atstovai pradėjo garsiai kalbėti apie naujų rinkų paiešką. Europos transporto aruodai jau gerokai suarti, tuo metu siūloma naujų galimybių paieška Afrikos ir Azijos regionuose. Nemažos dalies verslininkų akys nukrypo į apie 80 mln. gyventojų turinčią ir daugybę prekių ir produktų gaminančią Turkiją.