Analizė

Transporto sektoriuje plačiai veikia tarpininkai tarp klientų ir vežėjų – ekspeditoriai. Atrodytų, jie atlieka labai naudingą tarpininkavimo funkciją. Bet nemažai vežėjų yra nepatenkinti ekspeditorių darbu. Vieniems atrodo, kad pastarųjų vaidmuo rinkoje yra parazituojantis, iškreipiantis rinką, kitiems – kad dėl ekspeditorių veiklos licencijavimo bei priežiūros sistemos nebuvimo veiklą vykdo nemažai nesąžiningų ir nekompetentingų rinkos dalyvių, neturinčių žinių ir patirties, o tik „stalą, kėdę ir kompiuterį“. Kita dalis vežėjų palankiai vertina ekspeditorių darbą ir pripažįsta, kad tarpininkai padeda surasti daugiau klientų.

Pastaraisiais metais vežėjai susidūrė su daugybe iššūkių. TIR krizė Rusijoje, Lietuvos valdžios planai riboti įvežamų degalų kiekį, nuolatinės eilės pasienyje ir kiti trikdžiai neleisdavo ramiai miegoti. Susidaro įspūdis, kad pastovumo vežėjų versle nėra, tačiau vis tik vienas vežėjams itin svarbus rodiklis pastaraisiais metais buvo stabilus. Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, tačiau šis rodiklis – dyzelino kainos. Žvilgtelkime į Europos Sąjungos šalyse įvykusių dyzelino kainų pokyčius. Esamas dyzelino kainas lyginsime su buvusiomis prieš metus.

Vienas iš krovinio gabenimo etapų – pakrovimas į transporto priemonę ir iškrovimas pasiekus kelionės tikslą. Krovimo metu gali įvykti įvairių incidentų: krovinys gali būti apgadintas arba sunaikintas, jis gali apgadinti transporto priemonę arba kitą turtą, esantį pasikrovimo vietoje, ir kita. Transporto sektoriuje siūlomos įvairios draudimo rūšys: Kasko, vežėjų civilinės atsakomybės (CMR), įmonių veiklos civilinės atsakomybės, krovinių draudimas ir kitos. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip pasiskirsto atsakomybė krovimo procese ir kokios draudimo priemonės padeda valdyti šias rizikas.

Šiandien transporto paslaugų rinkoje dirba labai daug ekspedicinių kompanijų. Neretai kyla baimė, kad nauja ir nežinoma įmonė – fiktyvi. Anot ekspertų, vienas iš patikimumo garantų galėtų būti ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimas. Paprastai šios rūšies draudimo apsaugą turi didžiosios ekspedijavimo įmonės. Mažesnės įmonės taip pat vis dažniau pasirūpina šia apsauga. Kartais iš jų to reikalauja ir darbo partneriai.

Ne kartą vežėjai išreiškė nepasitenkinimą itin didelėmis privalomojo draudimo kainomis komerciniam transportui, o ypač vilkikams. Draudikai atsikirsdavo, kad šis segmentas yra rizikingas, sukeliantis daug avarijų ir reikalaujantis nemažų išmokų. Po 2013 m. panašu, kad šios aistros bus dar labiau pakurstytos.

Apie tolimųjų reisų vairuotojų trūkumą Lietuvoje šnekama jau senai, tačiau transporto sektoriaus atstovai užsimena, kad trūksta ne tik šių darbuotojų. Trūksta ir biure galinčių dirbti ekspeditorių ar transporto vadybininkų. Aukštosios mokyklos ruošia šiuos specialistus, tačiau transportininkai nėra patenkinti jų paruošimu realiam darbui.

Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos visi vežėjai iki šiol galėjo įvažiuoti pilnais degalų bakais. Tačiau esama tvarka jau artimiausiu metu gali pasikeisti. Dabar Vyriausybė svarsto ar reikėtų apriboti degalų įvežimą Lietuvos ir ES vežėjams.

Automobilių gamintojų asociacija pateikė praėjusių metų vilkikų pardavimų ataskaitas. Itin geri rezultatai užfiksuoti gruodį, kuomet nupirkta beveik du su puse karto daugiau sunkesnių nei 16 t. bendrosios masės transporto priemonių, jei lygintume su praėjusių metų fruodžiu. Būtent paskutinysis metų mėnuo gerokai kilstelėjo metinių pardavimų rezultatus ir padėjo pasiekti geresnį rezultatą nei 2012.

Kai kurie „ekspeditoriai“ sugalvojo darbo schemą, pagal kurią galima „uždirbti“ ir iš visiškai nepelningų kontraktų. Įsivaizduokime tokią situaciją: ekspedicinė kompanija su užsakovu sudaro krovinio gabenimo sutartį, pagal kurią jai turėtų būti sumokėti 3 tūkstančiai eurų. Suradus vežėją, kuris gabens krovinį, būtų logiška mokėti jam mažiau nei moka užsakovas. Tačiau šis „ekspeditorius“ vežėjui pasiūlo ženkliai didesnę sumą – 3,5 tūkstančių eurų. Gavęs pinigus, toks „verslininkas“, aišku, sumokėti visos sumos vežėjui nenori ir negali. Todėl jam belieka su „uždirbtais“ pinigais dingti.

Vis daugiau transporto įmonių siekia, kad jų veikla atitiktų tarptautinius standartus. Tam tikslui įmonės sertifikuoja savo veiklą. Gautas sertifikatas skirtas ne tik pasigyrimui prieš konkurentus, bet ir padeda sėkmingiau dirbti vakaruose, užtikrina stambesnių ir svarbesnių užsakymų vykdymą.