Belgija – viena iš šalių, su kurios verslininkais labiausiai nori bendradarbiauti Lietuvos transporto verslo atstovai – nustatė VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centras. Tai trečioji šalis po Vokietijos ir Rusijos, į kurios rinką nori įsiveržti Lietuvos vežėjai. Paanalizuokime, kuo ši valstybė įdomi Lietuvos vežėjams.
Spalio mėnuo verslui buvo negailestingas. Visuose verslo sektoriuose vien per spalį bankrutuojančių įmonių skaičius šoktelėjo iki 150 ir net 43 proc. viršija šių metų 9 mėnesių vidutinį bankrotų skaičių (105). Transporto verslas – ne išimtis. Spalį gerokai šoktelėjo ir transporto įmonių bankrotų skaičius. Metai baigiasi, tad pasidomėkime, kiek ir kokių transporto įmonių praradome per dešimt 2012 metų mėnesių.
Moteris už vilkiko vairo iki šiol yra gana retas reginys. Daug kas teigia, kad ši profesija yra nemoteriška ir šis stereotipas gajus iki šiol. Tačiau įvertinus šių dienų didžiausias vežėjų problemas, tarp kurių yra ir vairuotojų trūkumas, galbūt vertėtų ne taip skeptiškai žiūrėti į tokią galimybę.
Per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje pastebimos geresnės sunkiojo transporto TA įveikimo tendencijos: vis daugiau transporto priemonių TA įveikia pirmo bandymo metu, o techniškai netvarkingoms priemonėms – taip pat prireikia mažiau bandymų nei pernai.
Rusijos rinka – Lietuvos vežėjams svajonė nr. 2. –nustatė VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centras.“ Nors centro atlikto tyrimo duomenimis labiausiai Lietuvos vežėjai nori bendradarbiauti su Vokietijos rinka, Rusija prioritetų skalėje atsidūrė antroje vietoje. Paanalizuokime pervežimų verslui svarbius ypatumus kaimyninėje Rusijoje.
Nors išvykdami į kitą šalį tolimųjų reisų vairuotojai mažiausiai galvoja, kad namų duris užveria paskutinį kartą, gyvenimiški pavyzdžiai, kurių vis daugėja, rodo, kad gali būti ir taip. Todėl dirbantys tokį darbą, turi pasirūpinti, kad pačiu blogiausiu – mirties – atveju, artimieji turėtų pakankamai finansų repatriacijai (palaikų parvežimui iš užsienio) ir laidotuvėms, nes ne kiekvienas vežėjas sutiks tuo pasirūpinti.
Sunku būtų įsivaizuoti XXI a. verslą, kuriame būtų netaikomos marketingo priemonės. Metų metus versle kuriamos ilgalaikės strategijos, siekiant užsitikinti kuo didesnį nuolatinių klientų ratą. Vis tik praktika rodo, kad dalis Lietuvos krovinių pervežimo, logistikos įmonių atstovai, kartais nemato nei laiko, nei noro investuoti į marketingo priemones, skirtas verslo efektyvumui stiprinti.
Nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. tolimųjų reisų vairuotojų vairavimo pažymėjimuose turės atsirasti EU 95 kodas. Nors laiko dar yra, kai kurie vairuotojai savo ar darbdavių iniciatyva šį kodą suskubo gauti anksčiau. Liaudies išmintis sakanti, neskubėk ir būsi pirmas, panašu, kad šiuo atveju nepasiteisino, nes dabar asociacijos “Linava” nariai turi galimybę gauti didžiules kompensacijas 95 kodo vairuotojų mokymams.
Ne vienerius metus Lietuvos krovininius vežančių kompanijų vadovai šaukte šaukia, kad rinkoje trūksta vairuotojų, kad sudėtinga rasti profesionalių, gebančių susilaikyti nuo žalingų įpročių, vairuotojų. Tuo metu patys vilkikų vairuotojai konstatuoja – „vairuotojų netrūksta, trūksta darbdavių, kurie gerbtų vairuotojus, deramai su jais elgtųsi ir mokėtų tinkamą atlyginimą“. Tai lyg nesibaigianti „raganų medžioklė“, tad ne kartą girdėję darbdavių pozicijas, pasižiūrėkime, su kokiomis problemomis susiduria tolimųjų reisų vairuotojai ir kaip jas spręsti.
Vežėjų ir draudikų priešprieša pastaruoju metu pakankamai stipri. Vežėjai kaltina draudimo kompanijas nesąžiningomis kainomis ir karteliniais susitarimais, šie atsikerta, kad jie ir taip patiria nemažai išlaidų, kurių nesimato avarijos vietoje.