Naujienos

„Lapkričio 21 d. asociacijos „Linava“ nariai rinkosi į XXXIV-ąjį kongresą Vilniuje. Nesusirinkus reikalingam kvorumui, paskelbta, jog pakartotinis kongresas vyks gruodžio 12 d. Vilniuje, viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“. Kol mandatų komisija skaičiavo, ar kongrese yra susirinkęs kvorumas, į kongresą atvykę asociacijos nariai išklausė draudimo bendrovės vadovo Sauliaus Pelecko informaciją apie vykstančius draudimo bendrovės kūrimo darbus“. Tai žinutė, kuri po renginio pasirodė „Linavos“ tinklapyje. Tačiau, jeigu manote, kad viskas buvo taip nuobodu, smarkiai klystate.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pritarė įstatymo pataisų paketui, kuriuo siūloma ištaisyti teisės aktų spragą, kai vairuotojai, atsisakę tikrintis blaivumą, išvengia baudžiamosios atsakomybės. Jei Seimas pritars TTK išvadai, tokie vairuotojai bus traukiami baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn. Be to, parlamentas taip pat turės galimybę padidinti baudas už chuliganišką vairavimą.  

Interviu kanalui „France 2“ Prancūzijos ministras Eduardas Filipas pareiškė, kad vyriausybė neketina keisti įstatymo dėl didesnių mokesčių dyzeliniams automobiliams. Savaitgalį daugelyje vietų protesto dalyviai ėmė blokuoti privažiavimus prie naftos produktų bazių, žiedines sankryžas ir išvažiavimus į magistrales.

Lapkričio 6 d. tarp Prancūzijos uosto Kale ir Turino ėmė kursuoti kontreilerinis traukinys. Projektas, dar  vadinamas „geležinkelio autostrada“, pradėtas siekiant taupyti laiką pristatant krovinius automobilių transportu bei mažinti Europos keliams tenkančias apkrovas.

Susisiekimo ministerijos kartu su Seimo nariu, dabar ir ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi inicijuotos įstatymo pataisos dėl kelių mokesčio tvarkos pakeitimo sukėlė diskusijų audrą tiek Seime, tiek tarp transporto bendrovių.

Visam Europos transporto sektoriui svarbus „Mobilumo paketas“ vis dar nepriimtas, ir aršios diskusijos dėl tam tikrų jo nuostatų tęsiasi įvairiais lygiais. Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Austrija, be kita ko, pasiūlė įpareigoti vežėjus kas 4 arba 6 savaites sugrąžinti ES šalyse dirbančius krovininius automobilius į jų registracijos šalį. „Periferinių“ ES šalių (taip pat ir Rytų Europos) transporto įmonės, išgirdusios tokį pasiūlymą, buvo šokiruotos. Mūsų redakcija nusprendė išsiaiškinti, kokios gali būti šio pasiūlymo pasekmės ir kokios yra jo perspektyvos. Tad kreipėmės į Lietuvos susisiekimo ministeriją ir „Linavą“, taip pat pakalbinome keletą vežėjų, transporto darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ vadovą bei užsienyje dirbančius vairuotojus.  

Dėl Baltarusijos ir Lietuvos valstybinės sienos praleidimo punktuose susidarančiose vilkikų eilėse užgaišto laiko mūsų šalies krovinių vežėjai per praėjusius metus patyrė apie 20 mln. eurų nuostolio.

Nuo lapkričio 22 d. Lenkijoje laikinai grąžinama sienų kontrolė.

Lenkija – šalis, kurią neišvengiamai kerta vežėjai, vykstantys į Vakarų Europą. Regis, maršrutas iki skausmo pažįstamas, tačiau net ir patyrusiems vežėjams dažnai kyla klausimas, kokiomis dienomis ir progomis krovininio transporto judėjimas Lenkijoje draudžiamas.

Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimas – atskira transporto verslo rūšis, reikalaujanti ne tik patirties ir kompetencijos, bet ir begalybės įvairiausių leidimų, derinimų ir kitų biurokratinių atributų. Vežėjai, apsiimantys gabenti šio tipo krovinius, verti pagarbos mažų mažiausiai už kantrybę ir gebėjimą tvarkyti biurokratinius formalumus sklandžiai, kad kroviniai būtų gabenami be trikdžių. Tačiau neseniai Lietuvos Susisiekimo ministerija inicijavo Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo pakeitimus, kuriuose vežėjams labiausiai “užkliuvo” ministerijos siūlymas keisti  leidimų gabenti sunkiasvorius ir negabaritinius krovinius išdavimo tvarką ir svorio bei matmenų tolerancijos ribas. Pakalbintas žurnalisto Kęstučio Bruzgelevičiaus, situaciją komentuoja Lietuvos vežėjų sąjungos transporto politikos sekretorius Gintautas Ramaslauskas.