Kritinė situacija Bulgarijos – Turkijos pasienyje; „Linavos“ pasitarimas su Kelių transporto taryba; trišalės tarybos posėdis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje; kaip elgtis su kroviniu, kurio neatsiima užsakovas… Plačiau apie tai – tradicinėje „Cargonews“ savaitėje.
Informuojame, kad nuo kovo 12 d. pradedami taikyti sunkvežimių pločio apribojimai važiuojantiems per Lenkijos-Ukrainos pasienio postą Dorohusk-Jagodzin.
Vakarų Europoje prabilus apie draudimus važinėti dyzeliniais automobiliais, Lietuvos Aplinkos ministerija teigia, kad toks draudimas šalyje būtų per ankstyvas ir per daug radikalus žingsnis. Tuo metu Energetikos ministerija iki 2030 metų tikisi sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą, o iki 2050 jų visiškai atsisakyti.
Šio straipsnio temą padiktavo vieno Lietuvos ekspeditoriaus iškeltas klausimas. Jo esmė tokia: daugiau nei prieš pusmetį „Kauno logistikos agentūra“ pristatė krovinį į laikinojo saugojimo sandėlį, tačiau per tą laiką krovinio niekas neatsiėmė ir, žinoma, vežėjui už paslaugą nesumokėjo. Įmonės vadybininkė Ingrida prisipažino, kad tai buvo pirmas atvejis per 16 įmonės gyvavimo metų, todėl ji nusprendė kreiptis patarimo į kitus kolegas – kaip galima parduoti šį „niekieno“ krovinį ir pasidengti pervežimo išlaidas. Ir paaiškėjo, kad automobilių transporte, skirtingai nuo kitų transporto rūšių, nėra vieningos neatsiimtų krovinių realizavimo tvarkos. Maža to – nėra nustatyti jokie terminai, per kuriuos tokie kroviniai turi (gali) būti parduoti.
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (toliau – VDI) pradėjo vykdyti transporto sektoriaus įmonių patikrinimus, kuriuos paskatino institucijų įžvalgos ir vykdytų kontrolės veiksmų rezultatai, o taip pat ir institucijas pasiekę šio sektoriaus darbuotojų skundai. Kontrolės veiksmams atrinkta per 30 rizikingų įmonių visoje Lietuvoje, juos planuojama atlikti per pirmąjį šių metų pusmetį.
Problemos dėl vizų Lietuvos ambasadoje Ukrainoje; taikomi apribojimai gyvūninės kilmės produktams, vežamiems iš trečiųjų šalių; naujienos dėl draudimo praleisti kassavaitinį poilsį vilkiko kabinose iš užsienio… Šios ir kitos naujienos – tradicinėje Cargonews.lt “Transporto savaitėje”.
Pilnas muitinės patikrinimas (paprastai jį labai mėgsta Rusijos muitininkai, todėl vežėjai žino šią procedūrą kaip „dosmotr“) – ko gero, griežčiausia kantrybės ir nervų išbandymo forma. Be jokių paaiškinimų, pasinaudojus „atsitiktinio pasirinkimo“ principu vairuotojui staiga gali būti liepta nuvairuoti automobilį į aikštelę, o paskui susirinkti daiktus ir išeiti iš automobilio kabinos. Tokiu momentu beviltiška bandyti mintyse skaičiuoti prastovos laiką, nuobaudos už pavėlavimą mastą ir spėlioti „kodėl aš?“. Bandymai juokauti ar ginčytis su muitinės pareigūnais gali kainuoti dar brangiau. Tačiau vienaip ar kitaip net ir tokioje nemalonioje situacijoje vežėjai turi stengtis kiek įmanoma sumažinti galimus nuostolius – tam jie turi žinoti savo teises ir pareigas.
Ekspeditoriai, dalyvaujantys transporto versle, neturi prievolės savo veiklą apdrausti civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau dėl galimos didelės žalos retas kuris rizikuoja ir dirba neapdraudę savo veiklos. Pradėjus domėtis ekspeditorių draudimu paaiškėjo įdomus faktas – daugelis jų bendradarbiauja ne su Lietuvos, o su užsienio draudikais? Įdomu, dėl kokių priežasčių ekspeditoriai aplenkia mūsų šalies draudimo bendroves?
Kylančios dyzelino kainos Lietuvoje ir darbo tvarkos pokyčiai Prancūzijoje, baudų už vairuotojų poilsio tvarkos pažeidimą neišvengiamumas Europoje ir naujos krovinių gabenimo taisyklės Lenkijoje, autonominio sunkvežimio kelionė Amerikoje ir „Tesla“ gamybos planai. Apie tai ir ne tik naujausioje „Transporto savaitėje“ iš CargoNews.lt
2017 metus užbaigėme konstatavę, kad transporto politikoje klausimų daugiau, negu atsakymų, ir skaitytojams pažadėjome, kad jų toliau ieškosime atkakliai ir kantriai… Iš pradžių patys, o vėliau bandysim šnekinti įvairių institucijų, atsakingų už šalies kelių transportą vadovus. Tačiau pirmiausia bandykim situaciją išsiaiškinti savo kieme. Kiek žinau, statistikos duomenis jau turite, tad kaip 2017 metus baigė vežėjai?