Vežėjai, krovinius gabenantys tarptautiniais maršrutais krovininėmis transporto priemonėmis (ar junginiais), kurių didžiausia leidžiama masė daugiau nei 2,5 tonos, bet neviršija 3,5 tonos, privalės turėti licencijas. Naujoji tvarka įsigalioja nuo šių metų gegužės 21 d. ir bus privaloma visoje Europos Sąjungoje.
Čia – informacija apie tai, kad Lietuva sustabdė vizų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išdavimą (daugiau informacijos apie vizas – čia).
Europos Sąjunga įvedė kelis sankcijų paketus Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu – tame tarpe uždraudė šių šalių vežėjams dirbti ES teritorijoje. Tai apsunkino ir šia kryptimi dirbusio Lietuvos kelių transporto sektoriaus gyvenimą. Kaip atsaką Baltarusija pasiūlė krovinių perdavimo savo pasienio zonoje specialiuose logistikos centruose schemą. Rusija kol kas susilaiko nuo panašaus žingsnio. Šiame kontekste kyla daug Europos vežėjams aktualių klausimų, į kuriuos pabandė atsakyti „Cargonews“ redakcija.
Nepaisant to, kad Lietuvos transporto sektoriuje darbuotojų daugėja, bet augimo tendencijos fiksuojamas tik didžiausiose įmonėse, o mažosios ir smulkiosios patiria vis daugiau ekonominių sunkumų. Per metus, nuo 2021 m., nebeliko 152 įmonių – 146 smulkiųjų ir 6 mažųjų. Mažųjų įmonių grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo 20, o smulkiųjų – net 753. Tuo tarpu nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 29 mažosios ir 232 smulkiosios įmonės, o veiklą pradėjo 1 stambi ir 31 vidutinė įmonė.
Lietuvos pasienyje su Baltarusija dešimtys vilkikų vairuotojų ne dienomis, o savaitėmis laukia kilometrinėse eilėse. Verslas perspėja dėl bankrotų ir negaili karčių žodžių Lietuvos institucijoms, šios gi ilgas eiles aiškina keliomis laike sutapusiomis priežastimis.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį mūsų šalies verslo investicijos į Lenkijos transporto ir saugojimo sektorių pasiekė rekordinius 51,5 mln. eurų ir buvo didžiausios per pastaruosius dešimt metų. Lietuvos valstybės biudžetui tai reiškia didelius praradimus dėl sumažėjusio pajamų surinkimo iš transporto ir logistikos sektoriaus. Skaičiuojama, kad šiuo metu kaimyninėje šalyje šaknis yra įleidę daugiau kaip 600 Lietuvos vežėjų.
Lietuvoje kritiškai trūkstant profesionalių tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų ir sunkiasvorėms transporto priemonėms stovint tuščioms, transporto ir logistikos įmonės yra priverstos perskirstyti krovinių srautus ir juos perkelti ant dirbančių vairuotojų pečių. Dėl to kai kuriomis kryptimis išaugo dalies didžiųjų įmonių krovinių srautai, o dėl darbuotojų trūkumo ir augančių degalų kainų brangsta ir pervežimo paslaugos. Tai gali lemti augančias kai kurių prekių kainas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kelyje gali įvykti visko. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas nepastebėjo duobės, gali rimtai nukentėti sunkvežimis. Draudimas? Taip. Tačiau ar galima gauti kompensaciją, jeigu jo nėra? Neseniai Lietuvos teismas nurodė Kauno savivaldybei atlyginti žalą, padarytą automobiliui, kuris įvažiavo į duobę miesto kelyje. „Cargonews“ redakcija nusprendė detaliau paanalizuoti šį atvejį.
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius, 2020 m. stabtelėjęs dėl COVID-19 pandemijos poveikio, praėjusiais metais pradėjo atsigauti ir gerinti rodiklius. 2021 m. didėjo jo generuojamos pajamos, transporto paslaugų eksportas ir krovinių vežimai, sektoriuje daugėjo įmonių ir darbuotojų, labiausiai augo aviacijos sritis, pažymima Susisiekimo ministerijos parengtoje 2021 m. transporto sektoriaus apžvalgoje.
Šiandien Lietuvos vežėjai (ypač smulkūs ir vidutiniai) skaičiuoja kiekvieną centą. Todėl bet kokios papildomos išlaidos jiems yra problema. Ir štai 2022 m. pradžioje paaiškėjo, kad ženkliai išaugo taršos mokestis, kuris mokamas už transporto priemonių taršą praeitais metais. Viena vertus, jis yra vienkartinis, bet kada, kaip pasakė vienas vežėjas, „reikia sumokėti 800 eurų, nors praeitais metais 100 eurų nesiekė“, tai skaudu, ir daugeliui įmonių tokie skaičiai tapo staigmena. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas vyksta?