Tik 16 proc. žmonių aktyviai reaguoja į girtą asmenį, ketinantį vairuoti automobilį, atskleidė Lietuvos aludarių gildijos užsakymu atliktas socialinis eksperimentas. Šie aktyvūs žmonės skambina policijai, bando atkalbėti ar kitaip sulaikyti neblaivų vairuotoją. Ką daro likę 84 proc. iš 323 eksperimente dalyvavusių žmonių? Stebi.
Kai kurių tarptautinių institucijų vertinimu, viena iš labiausiai Rusijos sankcijų pažeidžiamų Europos Sąjungos valstybių yra Lietuva, tačiau Rusijos sankcijos Europos Sąjungai, suprantama, Lietuvai irgi, parodė, kad Lietuvos vežėjai gali prisitaikyti prie situacijos ir sėkmingai ieškoti sprendimų, galinčių sušvelninti Rusijos paskelbtų sankcijų daromą žalą Lietuvos transporto sektoriui ir bendriems valstybės ekonomikos rodikliams.
Cargonews.lt praėjusią savaitę rašė apie beveik du dešimtmečius su ilgesnėmis ar trumpesnėmis atokvėpio valandėlėmis besikartojančias Rusijos sankcijas ir įvairaus kalibro draudimus. Nepaisant nuolat patiriamų nusotolių, susijusių su minėtais dalykais, ir pakankamai sėkmingo darbo naujose Vakarų šalių rinkose, gamintojai ir vežėjai nuo Rusijos nenusisuka. Verslininkai tikina, kad tai daryti būtų netikslinga…
Problemos pasienyje, neaiškumas kuomet bus ir ar išvis bus atšauktos sankcijos Rusijoje, visa tai verčia vežėjus gerai pagalvoti prieš investuojant į naują techniką. Ir vilkikai ir puspriekabės dėvisi, tad jas reikia pakeisti kitomis transporto priemonėmis, tačiau ką daryti, kai naujos pirkti nesinori arba tam nėra lėšų?
Rusijos mojavimas sankcijų ir įvairaus kalibro draudimų vėzdu su ilgesnėmis ar trumpesnėmis atokvėpio valandėlėmis kartojasi jau beveik du dešimtmečius. Tai tokia pat neišvengiamybė, kaip šlykštus lapkričio pabaigos oras. Tačiau tiek su gamtos, tiek su politikų kaprizais galima susitaikyti. Ypač jei kantrybė duoda didelius dividendus. Dėl pastarosios priežasties Lietuvos pramonininkai ir vežėjai, net turėdami galimybes dirbti civilizuotuose kraštuose, šios, aukso gysla vadinamos, rinkos neapleidžia.
Sakoma, kad dėl šventos ramybės geriau nematyti kaip gaminama virta dešra ir kaip „daroma“ politika. Lengvųjų automobilių servisų meistrai šį kalambūrą papildo pasiūlymu vengti žiūrėti, kaip atrodo jų mašinos uždaros ertmės – slenksčiai, lonžeronai, važiuoklės balkiai, durelių vidinės siūlės ir pan. Specialiu prietaisu – technoskopu – čia padarytos nuotraukos jautesnių nervų žmonėms paprastai sukelia šoką. Tačiau sunkvežimių pardavėjai kone vienbalsiais tikina, kad korozijos problema jiems neaktuali. Cargonews.lt į šiuos procesus pažvelgė atidžiau.
Europos Sąjungos statistiką kaupiančios institucijos pateikė praėjusių metų bendrijos šalių kelių transporto sektoriaus rodiklius. Tarptautiniuose pervežimuose ir toliau karaliauja Lenkijos vežėjai. Lietuvos atstovai taip pat turi kuo pasigirti.
Dienos šviesą išvydo TP privalomojo civilinės atsakomybės draudimą (TPVCAPDĮ) reglamentuojantis įstatymo projektas, kuriuo siekiama gerokai aiškiau išdėstyti draudikų teises ir pareigas. Tikimasi, kad jis suvaldys ir rinkoje esančias, beje – gerokai aukštesnes nei aplinkinėse šalyje, komercinio transporto draudimo kainas. Minėtą įstatymą inicijavo ir parengė Seimo narys Arvydas Mockus ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ specialistai.
Neseniai aptarėme, kokie teisiniai niuansai svarbūs steigiant naują transporto įmonę. Domėjomės, kokia atsakomybė laukia steigėjų, kokios pelno paskirstymo galimybės, kokį pradinį kapitalą reikia sukaupti. Tačiau liko nepaliestas dar vienas kertinis klausimas, susijęs su mokesčių našta ir mokesčių lengvatomis.
Brandaus socializmo laikais su Lietuvos vardu buvo siejama keletas stereotipų. Viena populiariausių – „Lietuvoje labai geri keliai“. Žinoma, lyginant su anapus Uralo besidriekiančiais vieškeliais, kuriuose klimpsta net vikšrinė technika, mūsiškės transporto arterijos atrodė tiesiog tobulos. Deja, reali padėtis buvo ir yra gerokai kuklesnė ir – kas yra liūdniausia – mūsiškių kelių būklė pasmerkta prastėti.