Kaip žinia Lietuvoje nėra visiškai jokios transporto parko formavimo politikos. Teisė turėti nuosavą automobilį mūsų šalyje laikoma beveik šventa, todėl gatvės ir keliai pilni ratuoto šlamšto, kainuojančio vos po kelis šimtus eurų. Tačiau padėtis vilkikų rinkoje visiškai kitokia.
Žiniasklaidos priemonėse pasirodė informacija apie tai, kad Eurazijos sąjungos Muitų kodekso derinimas vyksta gana įtemptoje atmosferoje. Kazachstanas siekia apginti savo poziciją, ypač kalbant apie išmuitinimo režimą „post factum“, kuris turėtų būti taikomas įmonėms ir tam tikroms prekių grupėms.
Pastaroji priemonė kol kas kelia daugiausia diskusijų. Šiuo klausimu Eurazijos sąjungos Ekonominė komisija yra numačiusi derybas, kurios Kazachstanui bus itin svarbios, nes parodys vietinių derybininkų sugebėjimą ginti principines šalies pozicijas Eurazijos sąjungoje.
Jau kone metus mažėjančios TIR knygelių išdavimo apimtys kalba apie tai, kad logistikos rinkos dalyviai rado būdą, kaip sutaupyti, vykdant tarptautinius gabenimus. Tarkime, vežant krovinį iš Vokietijos į Minską, naudojantis garantu, t. y. atsisakius TIR knygelės, vežėjas gali sutaupyti per 60 eurų.
Šiltasis metų laikas džiugina šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Vežėjams tie keli mėnesiai – tai papildomi reisai, kai vaisių pilnas temperatūrinio režimo priekabas reikia atvežti šaltesnio klimato zonoje esantiems gavėjams.
Ekonomikos analitikų skaičiavimais pastaraisiais metais nelegali cigarečių rinka Lietuvoje sparčiai mažėjo: jei 2010-aisiais šešėlinė tabako rinka viršijo 42 proc., taip 2014-aisiais sumažėjo iki maždaug 27 proc. Tačiau nepaisant šios pažangos akivaizdūs du dalykai: pagal gabenamos kontrabandos kiekius mūsų šalis vis dar priskiriama Europos „lyderėms“. Antra – kalba sukasi apie kiekius, kuriuos atgabenti įmanoma tik sunkvežimiais, kurie „nesėkmės“ atveju būna sulaikomi ar netgi konfiskuojami. CargoNews.lt panagrinėjo, kokiais atvejais gresia tokios sankcijos bei kaip dalinama atsakomybė tarp vairuotojo ir vežėjo.
Valdžios institucijų koridoriuose vėl laužomos ietys dėl techninių apžiūrų (TA) sistemos liberalizavimo. Tiksliau – dėl kai kurių verslininkų ir jų interesus ginančių politikų įsitikinimo, kad patiems remontuoti mašinas ir patiems tikrinti, ar jų techninė būklė nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams, yra visiškai normalu.
Vadovaujantis aerodinamikos dėsniais toks vabzdys kaip kamanė negali skristi – jos kūno masės ir sparnų ploto santykis yra pernelyg „neteisingas“. Visa laimė, kad kamanė tų dėsnių nežino. Panašiai yra su mažosiomis transporto įmonėmis. Teoriškai jos turėtų arba bankrutuoti, arba glaustis po didžiųjų kompanijų vėliava. Visa laimė, kad ne visi tai žino.
Galima pripasakoti nemažai anekdotinių istorijų (ir ne tik apie vairuojančias šviesiaplaukes) apie tai, kaip į benzininį automobilį vairuotojas ar vairuotoja per klaidą ar neapsižiūrėjimą pripylė dyzelino. Arba atvirkščiai… Tikiu, kad sunkiojo transporto vairuotojams tokių „kliurkų“ nenutinka, nors ką čia gali žinoti… Tačiau ar visada, pripylę pilnutėlį baką nepigių degalų, nuvažiuojate panašų atstumą.
Pirkdamas naują prekę, tikiesi, kad ji tarnaus ilgai ir patikimai. Pirkdamas vilkiką, be abejo, domiesi, kokie yra pardavėjo suteikiami garantiniai įsipareigojimai. Tačiau juokaujama, kad net ir „Ferrari“ kartais sugenda. O jei garantinis vilkikas „užsiožiavo“ kur nors strategiškai nepatogioje vietoje, toli ir nuo gimtinės, ir nuo artimiausio oficialiojo atstovo serviso?
90 proc. incidentų keliuose įvyksta dėl žmonių klaidų. Kartais jie baigiasi tik nedideliu išgąsčiu ir šiek tiek aplamdyta geležimi, tačiau beveik visais atvejais, kai tokiose avarijose dalyvauja sunkvežimiai, nuostoliai šauna į padebesius. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad tada itin svarbu tiksliai užfiksuoti visas įvykio aplinkybes ir išsklaidyti abejones, dėl to, kas yra nelaimės kaltininkas.