Analizė

Siekdama turėti patikimus duomenis apie šalies kelių transporto priemonių parką, valstybė yra įpareigojusi „Regitrą“ tvarkyti Kelių transporto priemonių registrą.
Reaguodama į klientų nusiskundimus „Regitra“ analizavo, kokį poveikį turėjo 2014 m. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įmonei nustatyta prievolė priverstinai išregistruoti visas transporto priemones, kurios per 180 dienų neatliko privalomosios techninės apžiūros arba per minėtą laikotarpį nebuvo apdraustos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Lygiai prieš 60 metų balandžio 26-ąją į pirmąjį reisą išplaukė „tikras“ konteinerinis laivas „Ideal X“, todėl šią dieną teoriškai galima laikyti konteinerių verslo nišos gimtadieniu. Nors lig šiol konteineriai daugiausia asocijuojasi su jūrų transportu, visgi jų svarbą vežėjams automobiliams pervertinti neįmanoma. Daugiau nei 38 mln. tonų krovinių pernai apdorojęs Klaipėdos uostas apie 80 proc. jų išgabena geležinkeliu, tačiau likusių 20 proc. net labai įsikarščiavęs nepavadinsi „smulkmena“. Ko artimiausiu metu vežėjai gali tikėtis iš savo partnerių vakariniame Lietuvos pakraštyje? Kaip ir kodėl kinta konteinerių krovos dinamika? Kuris Baltijos uostas čia griežia pirmuoju smuiku? Atsakymų į šūsnį panašių klausimų CargoNews.lt ieškojo susitikime su Klaipėdos uoste įsikūrusių kompanijų vadovais.

Statistika byloja, kad Lietuva ES užima trečią vietą pagal gyventojų dalį, kurie verslo kūrimą laiko geru karjeros pasirinkimu. T. y. maždaug 69 proc. žmonių mūsų šalyje mano, kad norint savo svajones paversti realybe, geriausia pradėti nuosavą verslą. Tačiau užsimojus įgyvendinti idėjas nori nenori tenka susidurti su milijonu kliūčių. Didžiausia jų – startinio kapitalo trūkumas.

„@!#%$^&, aš gi tavęs nemačiau!“ Iki šiol tokią frazę teko girdėti net iš kelių sunkvežimių ir lengvųjų automobilių vairuotojų, kliudžiusių mano automobilio sparną ar buferį. Tarsi šią frazę mokintų taisyklingai tarti, laikant aukštesnės, nei C kategorijos egzaminus. Sunkvežimio aklosios zonos – teritorija, galinti užimti nedidelio buto plotą ir reikalaujanti išskirtinio vairuotojo dėmesio. Tačiau ar visada kalta tik technika?

Įmonėms skundžiantis darbuotojų trūkumu, šie derybose dėl darbo sąlygų įgyja vis geresnes pozicijas. Tačiau tartis darbuotojai gali tik dėl atlyginimo dydžio, nes visa kita – darbo laikas, grafikas, darbo sutarties terminas –  jau yra už juos nuspręsta. Ne darbdavio, o Lietuvos įstatymo.

Nereikia turėti itin daug fantazijos tam, kad įsivaizduotum kokios nuotaikos apninka nedidelės transporto įmonės savininką iš degalų tiekėjo sulaukus lakoniškos žinutės-perspėjimo, jog po paskutinių vizitų į „BP Luxemburg“ ir „OMW Austria“ degalines, buvo „išeikvotas sutartas mėnesio limitas“. Sulaukus detalios ataskaitos aiškėja, kad pačiame Vakarų Europos viduryje per penketą dienų kažkas skirtingose degalinėse apsilankė 16 kartų ir įsigijo dyzelino už daugiau nei 8000 eurų. Liūdnoji šios istorijos dalis – tuo metu visi įmonės sunkvežimiai gabeno krovinius kitame žemės pakraštyje ir už minėtus pinigus negavo nė lašo degalų. Redakcijoje apsilankiusio transporto verslo senbuvio A. U. (jo prašymu neatskleisime asmens ir įmonės tapatybės) pasakojama istorija tokia skausminga, kokia tik gali būti pirmoji akistata su sukčiais.

Pastaraisiais metais ne vienas krovininio transporto guru skelbė prognozes, jog rinkos laukia lyderių rokiruotės, nulemtos tiek „Euro VI“ aplinkosauginių standartų įvedimo, tiek ekonominių sunkumų Rytų šalyse, tiek kai kurių kompanijų pasiūlytų itin inovatyvių technologijų. Tačiau vienintelis tikras dalykas, užfiksuotas statistikos metraščiuose – bendras sunkvežimių pardavimų augimas visoje Europoje, pernai viršijęs 19 proc. Jokių drastiškų permainų neįvyko.

Transportininkų bendruomenės lyderiai viešai skelbia niūrias prognozes dėl šio sektoriaus ateities. Dvejus pastaruosius metus sprendę gyvybiškai svarbius uždavinius, kaip praradus tradicines rinkas Rytuose (krovinių gabenimui iš Vakarų Europos į Muitų sąjungos valstybes savo transporto parką  bei logistinę infrastruktūrą buvo pritaikę daugiau nei  80 proc. vežėjų įmonių) ir, atrodo, sėkmingai radę veiklos nišų Senajame žemyne, vežėjai bijo žlugti dėl trumparegiškų saviškių politikų sprendimų. Asociacijos „Linava“  vadovai perspėja, kad jei bus apmokestinti dienpinigiai tarptautiniuose maršrutuose dirbantiems sunkvežimių vairuotojams – Lietuva nupjaus šaką ant kurios pati sėdi.

Nuo pat kalendorinių metų pradžios mūsiškiai transportininkai buvo priversti laviruoti bandydami tiek rasti savo nišą Senojo žemyno rinkose, tiek išsaugoti turėtas pozicijas Rusijoje. Ypač sudėtinga padėtis susidarė pastarojoje šalyje, kai pernai gruodį rusai pradėjo savaip traktuoti tarptautinio krovinių gabenimo sutartis ir iš esmės drausti per Rusiją vežti krovinius trečiosioms šalims. Dėl to kilo didžiulis konfliktas su Lenkija, kurio rezultatas (nepamirškite konflikto Ukrainoje) – itin komplikuotos pačių rusų vežėjų galimybės pasiekti Europą.

Praėjusį savaitgalį iš Kaliningrado srityje esančio Batijsko uosto į Vokietijoje esantį Zasnicą pirmą kartą išplaukė keltas „Petersburg“. 85 sunkvežimius talpinantis laivas skirtas Lenkiją apvažiuojantiems Rusijos sunkvežimiams – ar jis gali padaryti kokį poveikį Lietuvos transportininkams?