Analizė

Statistika byloja, kad 17 proc. eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, dalyvauja ir sunkvežimiai. 90 proc. tokių avarijų lemia žmogiškosios klaidos, tiesa, dažniau dėl to būna kalti ne sunkvežimių vairuotojai. Nepaisant to, patekusieji į incidentą patiria didžiulį sukrėtimą, galintį ritmai pakenkti sveikatai. Medikai sako, kad atsiradusi baimė, nerimas, sutrikęs miegas, saugumo ir pasitikėjimo savo jėgomis stoka, kaltės jausmas gali būti potrauminio streso simptomai, sujaukiantys kasdienį gyvenimą.

Cargonews.lt tęsia rašinių seriją apie nesąžiningos konkurencijos atvejus transporto verslo pasaulyje. Praėjusiose dviejose dalyse rašėme apie UAB „Transekspedicija“ teisminius ginčus su buvusiais darbuotojais. Tačiau teismuose santykius aiškinasi ir gerokai mažesnės įmonės…

Europos Komisijos akys nukrypo į Austrijoje esančią degalų pardavimo tvarką, kurią norima pritaikyti visoje Europos Sąjungoje. Austrijoje pardavėjams leidžiama degalų kainas didinti tik kartą per dieną, privaloma jas skelbti viešai, o tyrimo metu nustatyta, kad tai atpigina degalus, didėja konkurencija, laimi vartotojas. Ar tai kas tinka Austrijai tiks Lietuvai bei kitoms Europos šalims?

Pirmąja publikacija cargonews.lt pradėjo analizuoti nesąžiningos konkurencijos atvejus tarp transporto įmonių ir rašė apie 6 metus nesibaigiančią teismų karuselę tarp UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Lastra“. Tačiau ne visi tokie atkaklūs kaip UAB „Lastra“. 

Teismų procesai dėl nesąžiningos konkurencijos tarp transportavimo ir logistikos paslaugas teikiančių įmonių įgauna pagreitį. Darbuotojai, įkuriantys savo įmones ir persiviliojantys savus klientus, vis dažniau sulaukia pretenzijų iš buvusių darbdavių – šie skundžiasi teismams ir, kaip rodo praktika, laimi bylas. Transportininkų ginčai dėl šių dalykų jau pasiekė Lietuvos aukščiausiąjį teismą, kuris netrukus turėtų paskelbti galutines ir neskundžiamas nutartis.

Stiprėjančią Rusijos ir Vakarų pasaulio priešpriešą lydintis ekonominių sankcijų karas Lietuvos įmones verčia koreguoti veiklos planus, o politikus – svarstyti pagalbos verslininkams priemones. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė prakalbo apie lengvatas atsiskaitant su „Sodra“, kurios padėtų su Rusija dirbusioms įmonėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau transportininkai tikina, kad kur kas svarbiau, kaip šioje situacijoje elgsis bankai.

Žinojimą apie bausmės neišvengiamumą teisės teoretikai laiko bene pačia efektyviausia prevencine priemone, atgrasančia nuo nusikaltimų. Šią teoriją per keletą pastarųjų metų puikiai įrodė Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) žmonės, dirbantys stacionariame transporto kontrolės poste Klaipėdos prieigose. Viršsvorio turinčios mašinos šiame regione tapo retenybe.

Ieškomas logistikos vadybininkas. Reikalingas ekspedicijos vadybininkas. Siūlo darbą transporto vadybininkui. Tokiais ir panašiais skelbimai transporto sektoriaus įmonės bando vilioti būsimus darbuotojus darbui su vairuotojais, vežėjais arba saviem kroviniams pervežti. Tačiau kodėl vieniems transporto vadybininkas yra tas, kuris dirba su vairuotojais, o kitiems – tas, kuris dirba su vežėjais ir klientais? Koks šių pareigybių skirtumas ir ar jis egzistuoja?

LR Ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“ kvietė įmones dalyvauti pilotiniame projekte „Pameistrystė – galimybė eksporto plėtrai“, kuriuo siekiama padėti Lietuvos įmonėms išsiugdyti kvalifikuotus darbininkus konkrečiai darbo vietai. Projektas finansuojami 100 proc. Nežinia kodėl, ar dėl informacijos trūkumo, neatitikimo keliamoms sąlygoms, o gal abejingumo, puikiomis galimybėmis pasinaudojo tik keletas transporto įmonių. Tuos, kurie apie tai girdi pirmą kartą, galime paguosti, galimybių dar bus. Bet apie viską iš pradžių.

Klientas pasamdo vežėją nugabenti brangų krovinį, tačiau atsisako jį drausti krovinio draudimu. Vežant krovinį jis apgadinamas ir klientas reikalauja atlyginti visus nuostolius. Atrodo, tipinė situacija krovinių pervežimo srityje, tačiau kartu – ir kelianti daugiausiai ginčų. Kas teisus ir kaip elgtis vežėjui siekiant išvengti nemalonumų?