Prieš savaitę surengtos bendros „Linavos“ ir „Creditreform Lietuva“ spaudos konferencijos metu pastarosios organizacijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pristatė įvairius Lietuvos vežėjų rodiklius fiksuotus praėjusiais metais. Su įdomiausia statistika siūlome susipažinti visiems Lietuvos vežėjams.
Praėjusią savaitę „Linavos“ atstovai prezidentas A. Kondrusevičius ir Generalinis sekretorius Ričardas Malkus bei „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa spaudos konferencijoje pristatė savo įžvalgas apie didžiausias problemas su kuriomis susiduria vežėjai bei pasidžiaugė tais aspektais, kurie jų darbą lengvina.
Visos šalys reguliuoja užsienio vežėjų darbą savo rinkose. Tam naudojami arba dvišaliai leidimai arba Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) susitarimu veikiantys dokumentai. Pirmuoju atveju šalys sutaria dėl pervežimų kiekio tarp jų, o antruoju – viena šalis gauna teisę vežti krovinį iš trečiosios šalies į šalį, kuri išdavė leidimą.
Praėjusiais finansiniais metais statybinės ir kitos įvairios specialios paskirties technikos pardavėjai ir toliau skaičiavo didėjantį pelną. Rinka išliko stabili, o rezultatai džiuginantys.
Jau skelbėme apie tai, kad Europos komisija po truputį pasiduoda vežėjų ir vilkikų gamintojų spaudimui bei svarsto galimybę leisti naudoti ilgesnius sunkvežimius. Tikimasi 7–10 proc. sumažinti degalų sunaudojimą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pagerinti pažeidžiamų eismo dalyvių saugą. Vilkikų gamintojai šią iniciatyvą vertina itin palankiai.
Vilkikų vairuotojų ir darbdavių nesutarimus vis dažniau sprendžia specialiai įsteigtos darbo ginčų komisijos ir teismai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia vis daugiau vairuotojų skundų, nukentėjusių dėl darbdavių, kurie nemoka algos arba sumoka daug mažiau negu susitarta. Nedažnai, tačiau pasitaiko ir bylų, kuriose vežėjai reikalauja išieškoti iš vairuotojų materialinę žalą.
Vilkikų vairuotojų ir darbdavių nesutarimus vis dažniau sprendžia specialiai įsteigtos darbo ginčų komisijos ir teismai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia vis daugiau vairuotojų skundų, nukentėjusių dėl darbdavių, kurie nemoka algos arba sumoka daug mažiau negu susitarta. Nedažnai, tačiau pasitaiko ir bylų, kuriose vežėjai reikalauja išieškoti iš vairuotojų materialinę žalą.
Prieš porą metų Vladimiras Putinas griežtai pareikalavo iš Rusijos muitininkų 7 kartus sumažinti eksporto prekių prastovas šalies pasienio punktuose. Projektas „Kelių korta: Muitinės administravimo tobulinimas“ buvo pavestas Strateginių iniciatyvų agentūrai, sukurtai Rusijos Federacijos Vyriausybėje 2011 m. Kol kas reikalai juda labai sunkiai ir didesnės naudos verslininkai nejaučia.
Kuomet atsirado pirmosios transporto priemonių sekimo sistemos (telematika), dauguma vežėjų iš jų reikalavo pakankamai nedaug. Tuo metu esminiai buvo keletas aspektų, kuriuos turėjo atlikti ši sistema. Jos pagalba vežėjai galėjo stebėti kuro sąnaudas, jaustis ramiau transporto priemonės vagystės atveju, tuomet ją buvo galima surasti pagal sistemos siunčiamus duomenis. Šiuo metu tokios sistemos intensyviai tobulėja ir ateityje turėtų tapti dar svarbesnėmis vežėjams.
Lietuvoje transporto sektorius išvystytas ir svarbus. Tą lemia ir mūsų geografinė pozicija – esame tarp rytų ir vakarų. Tad nenuostabu, kad mūsų vežėjams itin svarbūs prekių srautai tarp Rusijos ir Europos sąjungos. Apžvelkime praėjusių metų importo ir eksporto tendencijas šiose dviejuose itin didelėse rinkose.