Naujienos

Minimalus vairuotojų darbo užmokestis tradiciškai buvo Rytų Europos vežėjų konkurencinis pranašumas, jiems dirbant vakarų rinkose, nes minimalaus darbo užmokesčio lygis Rytų Europos šalyse buvo mažesnis, nei vakaruose. Saugodamos savo rinkas, didžiosios Vakarų Europos valstybės nusprendė kovoti su šiuo reiškiniu, ir įstatymine tvarka įpareigojo Rytų Europos vežėjus mokėti savo darbuotojams (vairuotojams)  tokius atlyginimus, kokie nustatyti tose šalyse, kur vairuotojai dirba. Su šia tvarka Rytų Europos vežėjai priversti taikytis jau daugiau nei trejus metus, tačiau neseniai nutiko viena istorija, kuri Rytų Europos vežėjams gali turėti rimtų finansinių pasekmių.

Balandžio pradžia – laikas, kuomet lengvųjų automobilių ir mikroautobusų savininkai neišvengiamai turi keisti žieminį transporto priemonių „apavą“ į vasarinį. Krovininio transporto valdytojai gali trinti rankas, nes jiems tokia prievolė negalioja. Tačiau kai kurie vežėjai  (ypač nedidelių įmonių savininkai, kurie taupo ne tik kurą, bet ir kitą įsigytą turtą ir darbo priemones) visgi linkę turėti kelis padangų komplektus ir keisti juos pasikeitus metų laikams. Kita vertus, net ir nekeisdamas padangų geras šeimininkas pavasarį nepatingės patikrinti, kokia padangų būklė po rūsčios žiemos, kiek nusidėvėjo protektorius ir kiek, reikalui esant, tekst skirti papildomų lėšų naujoms padangoms įsigyti. Transporto įmonėse išlaidos padangoms siekia 10-15% visų techninei priežiūrai skirtų išlaidų. Suma gana solidi, vadinasi, taupyti galima ir reikia, bet tikrai ne saugumo sąskaita.

Neseniai LR Susisiekimo ministerija paskelbė duomenis apie Lietuvos transporto paslaugų sektoriaus 2017 metų veiklos rezultatus. Bendrieji 2017 metų kelių transporto sektoriaus rodikliai rodo, kad Lietuvos vežėjai tarptautinėje erdvėje išlieka konkurencingi. Tačiau Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pastebi, kad Lietuvos banko pateikti ir Susisiekimo ministerijos pakomentuoti duomenys turėtų būti nagrinėjami ir vertinami visapusiškai, siekiant objektyviai atspindėti strateginio sektoriaus padėtį. „Krovinių pervežimų ir įmonių apyvartos augimas džiugina, tačiau tai tik pusė situacijos vaizdo, kita pusė –  verslo sąnaudos, kurios pastaraisiais metais smarkiai didėjo. Taip pat labai rimti iššūkiai tiek Europos Vakaruose, tiek Rytuose“, – teigia E. Mikėnas.

Privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas Gruzijoje; išaugęs Lietuvos transporto paslaugų eksportas; didėjanti grąžinamo akcizo dydis Prancūzijoje; plėšikavimai kelyje M1 „Baltarusija“… Plačiau apie tai – tradicinėje cargonews.lt savaitėje. 

Krovimo metu galimi įvairūs incidentas. Krovinys gali būti pažeistas ir nebetinkamas eksploatuoti, taip  pat gali būti ir visiškai sunaikintas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai krovimo metu apgadinama transporto priemonė arba kitas turtas, esantis pasikrovimo vietoje. Šiame straipsnyje plačiau pakalbėsime apie tai, kam tenka atsakomybė ir kokiomis draudimo rūšimis pasirūpinti, kad patirta žala būtų kompensuota.

Šių metų pradžioje Europos Sąjungoje gerokai suaktyvėjo vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolė. Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai tapo neoficialiomis kovos už vairuotojų teisę į komfortišką poilsį lyderėmis. Italija, Ispanija ir Portugalija dar neperkėlė į savo nacionalinę teisę reikalavimo dėl vairuotojų poilsio viešbučiuose ar moteliuose (regis, kol kas į poilsį „viešbučiuose ant ratų“ žiūri gana tolerantiškai). Tačiau neseniai Cargo.LT forumą tiesiog „susprogdino“ iki šio neturėjęs precedento atvejis: vienos Latvijos transporto įmonės vairuotojas kassavaitinį 45 valandų poilsį leido savo automobilio kabinoje Italijoje. Vėliau jis išvyko į Prancūziją, kur buvo sustabdytas ir nubaustas 750 eurų bauda už „nekomfortišką“ poilsį (vietoje baudos jam dar buvo pasiūlyta palikti automobilį su kroviniu Tulūzoje – ten, kur įvyko šis incidentas).

Prekių pristatymo rinka sparčiai auga visame pasaulyje. Vis daugiau įmonių prekes įsigyti siūlo internetu, o į namus ar biurą užsisakyti įmanoma praktiškai bet ką. Natūralu, kad šioje srityje dirbančios įmonės didelę reikšmę teikia jų naudojamo transporto patikimumui. Siekiant išsiaiškinti, kokius reikalavimus verslininkai kelia siuntų pristatymui reikalingiems automobiliams, „Volkswagen“ komercinis transportas atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad šioje srityje vyrauja įdomi įvairovė.

Ekspeditorių veikla transporto rinkoje vertinama nevienareikšmiškai. Vieniems atrodo, kad tai naudinga tarpininkavimo paslauga, kitiems – kad tiesiog dubliuoja vežėjų veiklą ir atima iš jų dalį uždarbio. Tačiau ekspeditorių paslaugos pastaruoju metu itin populiarėja, tad svarbu žinoti, kokiais kriterijais vadovautis pasirenkant sąžiningą tarpininką. Juolab kad ekspeditorių veikla iki šiol nėra nei licencijuojama, nei dar kaip nors kitaip reglamentuojama.

Susisiekimo ministerija parengė ir teikia Vyriausybei teisės aktų pataisas, kuriomis Lietuvoje siūloma įteisinti antialkoholinius variklio užraktus (AVU). Pagrindinė šių elektroninių prietaisų funkcija – neleisti užvesti transporto priemonės variklio, jei vairuotojas sėda prie vairo neblaivus.

Vežėjai vis dar naudoja „popierinius“ CMR važtaraščius, nors jau šiandien aišku, kad toks formatas nėra pats geriausias variantas norint visiems pervežimo proceso dalyviams tinkamai keistis informacija. Elektroninis CMR važtaraštis pamažu tampa neišvengiama būtinybe, todėl CargoNews.lt redakcija nusprendė padėti vežėjams išsiaiškinti, kas tai per daiktas ir kaip juo būtų galima naudotis.