Čia – straipsnis rusų kalba pagal informaciją iš Norvegijos žiniasklaidos apie tai, kad stambi Lietuvos transporto kompanija „Vlantana“, kuri (o tiksliau „Vlantana Norge“) įsivėlė į didžiulį skandalą šioje šalyje, atrodo, bando sugrįžti į jos rinką.
Lietuvos transporto įmonėms darosi vis sudėtingiau gauti šalies bankų lizingus, kurie būtini verslams plėsti, atnaujinti turimą transporto parką, įsigyti naujų šiuolaikiškų vilkikų, siekiant išlaikyti konkurencingumą ir pasiūlyti kuo geresnes sąlygas vairuotojams. Jų negavusios įmonės yra priverstos riboti arba stabdyti savo veiklą, ypač mažiausieji šios rinkos dalyviai. Taip pat ieškoma finansavimo užsienio bankuose, kur veikia įmonių padaliniai, ir Lietuvoje pas mažuosius paskolų teikėjus, kurie pretenduoja tapti bankais.
Visai neseniai Lietuvos vežėjai susidūrė su sunkumais, bandydami patekti į „Patvirtintų įmonių sąrašą“, narystė kuriame leidžia įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių supaprastinta tvarka. Viskas dėl to, kad įmonių įtraukimo į PĮS tvarka buvo patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos ir taikoma, neatsižvelgiant į krovininio kelių transporto sektoriaus darbo specifiką. Laimei, teisinė bazė buvo pakankamai greitai pakoreguota. Bet dabar iškilo nauja problema: Lietuvos vežėjas negali pratęsti savo vairuotojams leidimų gyventi Lietuvoje – ir panašu, kad dėl visko vėl kaltos naujos neadekvačios įstatyminės normos ir jų ginčytinas taikymas.
Europos Sąjungoje (ES) registruotų sunkiasvorių komercinių transporto priemonių augimas šiais metais rodo įspūdingus rezultatus. Šiame fone išsiskiria Lenkija – peršokusi per kelias pozicijas ši šalis kovo mėnesį pagal naujų vilkikų registracijos skaičių tapo trečiąją didžiausia rinka ES. Įspūdingą kaimynų šuolį galėjo lemti ir didėjančios lietuvių investicijos Lenkijoje, kurioje mūsų šalies transporto ir logistikos įmonės aktyviai plečia verslą, rašoma pranešime spaudai.
Šalies verslas suskubo investuoti į autoparko ir kitos įrangos atnaujinimą. Per pirmus tris šių metų mėnesius šalies įmonės pasirašė lizingo sutarčių už 58 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai yra 110 proc. daugiau negu per analogišką praėjusių metų laikotarpį, kuomet buvo sudaryta sutarčių už 28 mln. eurų.
Dienpinigių mokėjimas aktualus visiems, kas vyksta į komandiruotes. Ypač sunkvežimių vairuotojams. Vežėjai tikina, kad nuo kitų metų pasikeitus ES taisyklėmis, patirs daugiau išlaidų. Jie siūlo neriboti neapmokestinamų dienpinigių sumų, dėl to algos esą didėtų. Vairuotojų atstovai tam priešinasi.
Vasarį paviešinusi kritiškus tyrimų dėl tam tikrų „Mobilumo paketo“ nuostatų rezultatus Europos Komisija spaudžiama iš visų pusių. Tačiau veiksmų imtis neskuba ir tikisi, kad ES Teisingumo Teismas viską išspręs, nors tai gali ir užtrukti. Tuo metu vežėjų asociacija „Linava“ skelbia apie smulkių transporto įmonių užsidarymus, esą viena iš priežasčių – tas pats ES „Mobilumo paketas“.
Daugiau kaip metus Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, transporto sektoriuje dirbančios įmonės ir toliau susiduria su ekonominiais iššūkiais. Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų. Itin sudėtinga situacija mažoms ir smulkioms šio sektoriaus įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo. Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ užsakymu bendrovės „Creditreform Lietuva“ atlikta analizė, remiantis „Sodros“ ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.
Balandžio 29 d. buvo surengtas XXXVIII nuotolinis „Linavos“ kongresas, kurį lydėjo eilinis skandalas. Vienu iš pagrindinių renginio įvykių tapo Revizijos komisijos (RK) ataskaita, į kurią labai nervingai sureagavo Asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas. Jis apkaltino komisiją šališkumu ir jėgų, susijusių su neseniai įkurta LMVVK, kurios prezidentas yra buvęs „Linavos“ vadovas Erlandas Mikėnas, užsakymo vykdymu. Tačiau tai, kas atsitiko balsavimo dėl stambios Asociacijos nuosavybės pardavimo metu, rodo, jog RK pretenzijos Z. Buivydui, tikriausiai, nėra nepagrįstos. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas vyksta..
„Vlantanos“ valdybos pirmininkas Vladas Stončius sako, kad vairuotojus atstovaujantis Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas (LPSA) reikalauja sumokėti 800 tūkst. eurų per metus, arba po 30 eurų už kiekvieną darbuotoją kas mėnesį. Profsąjunga tai vadina absurdu: tenorėjo derybų dėl kolektyvinės sutarties, geresnių sąlygų darbuotojams, o prie derybų stalo niekas nė nesėdo. Kol „Vlantanos“ vadovas kalba apie rūpestį darbuotojais, prokuratūrai profsąjunga ruošia skundą, įtraukiant 102 įmonės darbuotojus ir 72 lapus kasos išlaidų orderių.