Prancūzijos kelių tinklas šiandien – tai loterija, kurioje pagrindinis prizas yra pristatymas laiku. Pagrindiniu protestų trigeriu tapo laukiamas 2026 m. sausio 17 d. prekybos susitarimo tarp ES ir “Mercosur” šalių (Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus) pasirašymas. Kaip praneša “Reuters” ir Prancūzijos sektoriaus žiniasklaida, agrarininkai tai laiko “mirties” sandoriu nacionaliniam gamintojui.
BAMAP tinklapyje pasirodė informacija, kad nuo spalio 9 d. Kazachstanas atnaujins Baltarusijos vežėjams draudimą vežti į šalį perduotus/perkabintus krovinius. Šiame kontekste iš karto kilo klausimas – o kaip šiuo atveju su Rusijos vežėjais?
2026 m. sausio 13 d. CETM konfederacija (didžiausia Ispanijos krovinių vežimo darbdavių asociacija) išplatino griežtą pareiškimą, kuriame pirmą kartą protestuojančių ūkininkų veiksmus pavadino ne tiesiog “trukdžiu”, o tiesioginiu kadrų krizės katalizatoriumi. To priežastis – pastarųjų dienų įvykiai pagrindinėse Ispanijos ir Pietų Prancūzijos magistralėse, kur taikūs protestai virto neterminuota logistikos koridorių blokada.
Nuo sausio 1 dienos Ispanijoje tapo privaloma naudoti sertifikuotus V-16 švyturėlius su geolokacijos funkcija, tačiau vietoj technologijų triumfo rinka sulaukė padirbinių bangos. Kol vairuotojai bando sutaupyti pirkdami įrenginius už grašius, teisininkai muša pavojaus varpais: tokie “gadžetai” – tiesus kelias į baudą ir pagalbos trūkumą kritinėje situacijoje.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) oficialiai perėjo į nuotolinės kontrolės erą. Dabar inspektoriams nereikia stabdyti sunkvežimio, kad sužinotų, jog vairuotojas nemiegojo papildomas tris valandas – duomenys atkeliauja į inspektoriaus planšetę tiesiog iš srauto.
Lenkijos infrastruktūros ministerija ruošia “dvigubą smūgį”: planinę indeksaciją ir masišką tarifų peržiūrą. Analizuojame, kodėl važinėjimas senomis kainomis baigėsi ir kur yra valdininkų apetito riba.
Praėjusi savaitė akivaizdžiai parodė: 2026–ieji neduos laiko įsibėgėti. Tradicinis žiemos chaosas Šiaurės Europos uostuose sutapo su esminiais žaidimo taisyklių pokyčiais – nuo privalomo leidimų skaitmenizavimo iki mokamų kelių tinklo plėtros. Jei kas nors tikėjosi ramios metų pradžios, gamta ir valdininkai nusprendė kitaip.
Lietuvos transporto sektorius 2025 metus baigia “tylios eigos” režimu. Kol vienos įmonės bando išspausti maržą iš perpildytos Vakarų rinkos, kitos rizikuoja viskuo prie rytinių sienų, o bendru visų priešu tapo tuščios kabinos ir savos vyriausybės nenuspėjamumas.
Eilinė patikra Prancūzijos pietuose atskleidė sistemingą poilsio taisyklių ignoravimą. Kol vežėjas bando ginčyti baudą, sektorius gavo aiškų signalą: DREAL inspektoriai pradėjo skaičiuoti dienas iki grįžimo namo.
Kol sienos išlieka Europos logistikos “siaura vieta”, šio “kvesto” kaina toliau auga. Nuo sausio 1 d. už teisę tiesiog atsistoti į eilę ir naudoti navigacinę plombą tenka mokėti sumas, kurias sunku pavadinti simbolinėmis.