Lietuvoje truputį viršyti greitį yra leidžiama. Juk už važiavimą greičiau 10 km/val. piniginės atverti nereikia, o viršijus iki 20 km/val., bauda svyruoja nuo 20 iki 100 Lt. Iš vienos pusės, tai galima vadinti leidimu kelyje lakstyti, iš kitos – galimybe važiuoti vairuotojui saugiu greičiu.
Rusijai nebepakanka vakarietiško maisto embargo. Kremlius penktadienį pritaikė naujus importo apribojimus. Ir ne tik toms valstybėms, kurios anksčiau pritaikė savo sankcijas Rusijai.
Rusijos rinkoje pelnus sėmę maisto produktų gamintojai ir vežėjai ėmė varstyti valdiškų namų duris. Kremliui paskelbus embargą produkcijai tų šalių, kurios dėl įvykių Ukrainoje pritarė sankcijoms Rusijai, verslininkai tikina susidūrę su force majeure aplinkybėmis, todėl valdžia, esą, privalanti padėti krapštytis iš nepavydėtinos situacijos. Vos paskelbus draudimus žemdirbiai teigia jau pajutę jų pasekmes.
Turbūt ne vienas sunkvežimio vairuotojas ar transporto įmonės atstovas yra girdėjęs legendomis apipintą istoriją, apie Vokietijos greitkeliuose apšaudomas kitas transporto priemones, o ypač autovežius. Po šešių metų bevaisių tyrimų, policija pagaliau sulaikė nusikaltėlį. Už pačią istoriją labiau pikantiški yra Vokietijos policijos naudoti metodai bei juos trikdžiusios aplinkybės, kuriuos jie atskleidė sulaikius tikrą karą keliuose kūrusį vokietį.
Šis savaitgalis – šventinis, Žolinės, tad jis bus kiek ilgesnis, nei įprastai. Tačiau policijos pareigūnai, vykdydami pagrindinius savo uždavinius, dirbs nuolatinį darbą. T. y. prižiūrės viešąją tvarką, rūpinsis eismo saugumu, sieks užkardyti galimus teisės pažeidimus. Kartu stiprinamas viešasis ir neviešasis patruliavimas žmonių susibūrimo, vyksiančių renginių vietose.
Sunkvežimio vibracija, nuolatinis mašinų bildesys ir vėjo keliamas triukšmas, spartietiškos gyvenimo sąlygos ir miegas pagal darbo sureguliuotą rėžimą. Tokiomis sąlygomis neišvengiamai dienas leidžia visi sunkvežimių vairuotojai. Kaip ilgainiui tai atsiliepia jų sveikatai? Kokiomis problemomis krovinių gabenimo profesionalai dažniausiai skundžiasi prie sunkvežimio vairo praleidę keletą ar keliasdešimt metų? Štai ką apie vežėjų kasdienybę mano mokslininkai ir sveikatos apsaugos specialistai.
Nagrinėdami Senojo žemyno keliuose vairuotojų tykančius „nemalonumus per valdiškus namus“ jau aptarėme, kokie plėšikiški, arba priešingai – neskausmingi, baudų „įkainiai“ galioja Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau transportininkams nemažiau svarbios ir kitos, galbūt rečiau minimos, tačiau savo baudomis kartais dar labiau vairuotojus skriaudžiančios šalys. Lengvesnio palyginimo dėlei tų pačių nusižengimų atpirkimo „kainas“ Nyderlanduose, Belgijoje ir Austrijoje, sugrupavome į bendras lenteles. Šios trys šalys turi šitą bendro – nei vienoje iš jų netaikoma baudos balų sistema (kaip ir mūsų namuose, Lietuvoje).
KTU profesorius, Finansų katedros vedėjas Rytis Krušinskas, dar balandžio mėnesį teisingai prognozavęs dabartinius Rusijos ekonominius ėjimus, spėja, kad pastaroji eksporto blokada gali tęstis ir visus metus, o iš savo klaidų nepasimokiusių Lietuvos verslininkų laukia skaudus nusileidimas.
Klaipėdos konteinerių terminalui pirmąjį šių metų pusmeti nepavyko pasiekti planuoto konteinerių krovos augimo, tačiau bendrovę džiugina net 73 proc. išaugusi generalinių krovinių apyvarta, kuri kompensuoja konteinerių netektį – terminalas šiemet krovė 2,2 mln. tonų krovinių, iš kurių 153 tūkst. TEU konteinerių, o palyginti su pernai, bendras krovos tonažas išaugo 12 proc. – augimą pirmąjį pusmetį lėmė ne konteinerių, bet generalinių krovinių krovos didėjimas.
Rugpjūčio 12 d. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir sekretorius transporto politikai Gintautas Ramaslauskas aptarti sudėtingos situacijos dėl Rusijos taikomų sankcijų susitiko su susisiekimo viceministru Vladislavu Kondratovičiumi, laikinai einančiu Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas Tomu Piluku, Kelių transporto skyriaus vedėju Jauniumi Jasiūnu, laikinai einančiu Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas Nerijumi Kaučiku ir Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ina Irens.